...

Prezidentas Rolandas Paksas pasveikino 500 metų sukaktis švenčiančių Leipalingio ir Svėdasų miestelių gyventojus, jų kraštiečius ir į savo miestelio šventę susirinkusius Seirijų miestelio žmones. Istorija taip lėmė, kad šiemet, minėdami Lietuvos valstybės 750 metų ir Jūsų miestelių 500 metų jubiliejus, įžengiame į naują raidos etapą, kai Lietuva tampa visateise ir atsakinga Europos namų nare, sakoma prezidento sveikinimuose Leipalingio ir Svėdasų miestelių žmonėms. "Linkiu, kad kuo sparčiau pildytųsi Jūsų viltys. Kiekvienam Jūsų linkiu geros sveikatos ir šviesių dienų",- pabrėžiama prezidento sveikinimuose.

Nuo spalio 1 dienos ketinama įsteigti Lietuvos ambasadą Airijoje - tokį sprendimą ateinančią savaitę ketina priimti Ministrų kabinetas. Airija, kuri nuo 2004 metų pradžios perims pirmininkavimą Europos Sąjungai, yra likusi vienintelė ES valstybė, išskyrus Liuksemburgą, kurioje Lietuva neturi savo diplomatinės atstovybės. Pasak Vyriausybės spaudos tarnybos, "Lietuvos ambasados Airijoje įsteigimas sudarytų galimybes aktyvesniam sėkmingos Airijos patirties integruojantis į ES perėmimui, taip pat užtikrintų konsulinės pagalbos šioje šalyje dirbantiems ar besilankantiems Lietuvos piliečiams užtikrinimą".

Lietuvos Respublikos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Austrijoje dr. Jonas Rudalevičius įteikė skiriamuosius raštus Lichtenšteino kunigaikščiui Hansui Adamui II. Kaip informavo Užsienio reikalų ministerija, J. Rudalevičius tapo pirmuoju Lietuvos ambasadoriumi, akredituotu Lichtenšteino Kunigaikštystei. Pasak ministerijos pranešimo, ambasadoriaus paskyrimas paskatins užmegzti glaudesnius ryšius tarp Lietuvos ir Lichtenšteino. Po Austrijos, Slovakijos, Slovėnijos ir Kroatijos Lichtenšteino Kunigaikštystė yra penktoji šalis, kuriai akredituota Lietuvos ambasada Austrijoje.

Elektros tinklų avarija ketvirtadienį JAV šiaurės rytuose ir Kanados pietryčiuose sukėlė eismo chaosą, metropolitene ir liftuose žmonės atsidūrė spąstuose; nutrūko darbas oro uostuose, išsijungė branduolinės elektrinės.
Šimtai tūkstančių įniršusių žmonių išėjo į Manheteno gatves. Ketvirtą valandą po pietų (20.00 val. Grinvičo laiku), per patį dienos karštį, prasidedant vakariniam eismo pikui, išsijungus elektrai, žmonės plūdo laukan iš dangoraižių, ligoninių, namų, kuriuose dingo elektra. Tik po keturių valandų, jau sutemus, Niujorke vietomis užsidegė elektros lemputės.
"Viena galiu tiksliai pasakyti - tai nebuvo teroro aktas", - pabrėžė JAV prezidentas Džordžas V. Bušas ir paragino modernizuoti JAV elektros tinklus, kurie nebeatlaiko išaugusios energijos paklausos.
Kanados ministro pirmininko Žano Kretjeno pareigūnai mini, kad nelaimės priežastis galėjo būti žaibas arba gaisras elektrinėje prie Niagaros krioklio, Niujorko valstijoje. Ši ir kitos versijos tiriamos. Bet amerikiečiai neigia kanadiečių spėjimus ir sako, kad avarijos židinys buvęs Otavoje, kur elektros tinklai patyrė perkrovą. Tikrai priežasčiai rasti, matyt, prireiks ne vienos dienos.
Niujorko gatvėse kaip niekada pilna žmonių, daugeliui teko eiti namo pėsčiomis, gatvės, tiltai kimšte užkimšti; mašinos slinko greitkeliais vėžlio žingsniu - vaizdai priminė 2001 metų rugsėjo 11 dienos terorą.
Tačiau 8 milijonų gyventojų turinčiame mieste niujorkiečiai laikėsi ramiai, bendravimo klimatas šiltas, ledų pardavėjai dalijo ledus pusvelčiui, vairuotojai mielai siūlėsi pavežti pėsčiuosius. Vakarą daugelis niujorkiečių leido baruose, linksmindamiesi prie žvakių.
Elektros tinklų avarija buvo jaučiama maždaug 200 tūkstančių kvadratinių kilometrų plote. Elektros stoką patyrė Torontas, Otava, Monrealis Kanadoje, Detroitas, Toledas, Klivlendas, Olbanis Jungtinėse Valstijose.
Tiesa, sutemus elektros tiekimas atgijo Olbanyje, Klivlende, kai kur Niu Džersio ir Kanados regionuose.
Avarijos metu per kelias minutes išsijungė iš tinklo 28 JAV elektrinės, iš jų devynios - atominės, teigė JAV vyriausybės pareigūnai. Sustabdyti skrydžiai Niujorko Dž. Kenedžio ir "La Guardia" oro uostuose; taip pat Niuarko, Klivlendo ir dar kai kuriuose oro uostuose.

Mažiausiai trys žmonės žuvo ir daugiau kaip 20 buvo sužeista ketvirtadienį Ispanijos pietuose esančiame Sevilijos mieste, kur per sprogimą sugriuvo gyvenamasis namas. Sprogimą apie 3 valandą ryto tyčia sukėlė vienas iš namo gyventojų, tam panaudojęs dujas ir benziną. Per sprogimą keturių aukštų daugiabutis namas sugriuvo, informavo vietos savivaldos atstovai. Pirminiais duomenimis, per sprogimą žuvo sutuoktinių pora ir vienas vyras. Įvykio vietoje dar tęsiasi gelbėjimo darbai.

Karščio banga rugpjūčio pradžioje apgaubė didesnę Prancūzijos dalį - vien Paryžiaus regione dėl karščių mirė mažiausiai 2 tūkstančiai žmonių, rašo "Le Parisien". Žurnalistinis tyrimas, atliktas savivaldybėse, ligoninėse, pensionuose, socialinės tarnybos įstaigose, rodo, kad nuo karščio bangos 2003 metų rugpjūtį mirusių buvo apie du tūkstančius - daugiau negu pernai tuo pačiu laikotarpiu. Pačiame Paryžiuje dėl aukštos oro temperatūros mirė apie 500 žmonių, likę pusantro tūkstančio - Paryžiaus priemiesčių ir kaimų gyventojai.
Kai kuriose miestelių savivaldybėse mirtingumas, palyginti su praėjusiais metais, išaugo trigubai. Klamaro mieste šį rugpjūtį nuo karščio mirė 89 žmonės, tuo pačiu metu pernai - 30. Paryžiuje devynias dienas iš eilės oro temperatūra viršijo 35 laipsnius Celsijaus; nuo rugpjūčio 4 iki 12 dienos oras dažnai įkaisdavo beveik iki 40 laipsnių. Trečiadienį sostinėje buvo 33 laipsniai, o artimiausiomis dienomis laukiama atvėstant.

Mažiausiai 28 žmonės ketvirtadienį buvo sužeisti Graikijoje per stiprų žemės drebėjimą, supurčiusį vakarinę šalies dalį ir Jonijos jūros salas. Kaip informuoja Civilinės saugos tarnyba ir vietos žiniasklaida, per 6,4 balo pagal Richterio skalę požeminius smūgius, pirmiausia Leukadės saloje ir Prevezos uostamiesčio apylinkėse, apgriuvo nemažai pastatų. 8 valandą 15 minučių įvykusio stipraus žemės drebėjimo epicentras buvo jūroje 14 kilometrų gylyje maždaug už 30 kilometrų į vakarus nuo Jonijos jūros Leukadės salos.
Vien šioje saloje, negalutiniais duomenimis, sužeista iki 15 žmonių. Čia apgadinta ir apgriuvo nemažai namų, o kai kurie senesni visai sugriuvo. Požeminiai smūgiai buvo taip pat jaučiami Korfu saloje, Patrų uostamiestyje, beveik visame Peloponeso pusiasalyje ir net už 290 kilometrų esančioje sostinėje Atėnuose.
Baisiausias pastarojo laikmečio žemės drebėjimas Graikijoje įvyko 1999 metais, kai mažiausiai 143 žmonės žuvo ir apie 60 tūkst. neteko pastogės, Atėnų regioną supurčius 5,9 balo pagal Richterio skalę stiprumo žemės drebėjimui.