20 metų - ir su sovietiniu kodeksu

20 metų - ir su sovietiniu kodeksu

Lietuva iki šiol gyvena pagal dar sovietmečiu įsigaliojusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą (ATPK). Tai vienintelis likęs įstatymas, kurį paveldėjome dar iš anų laikų, visi kiti jau pakeisti. Pagaliau Teisingumo ministerija apsisprendė keisti ir paskutinį sovietinį teisės aktą. Projektas, kurį speciali darbo grupė kūrė beveik trejus metus, jau išsiųstas derinti su kitomis institucijomis

Sovietinė atgyvena

Teisingumo ministerija teikia Administracinių nusižengimų kodekso projektą, kurį parengė dar 2009-aisiais sudaryta teisingumo viceministro Tomo Vaitkevičiaus vadovauta darbo grupė. Jei projektas sėkmingai įveiks visas derinimo ir priėmimo stadijas, naujas kodeksas pakeis šiuo metu galiojantį ATPK.

1984-aisiais priimtas ir 1985-aisiais įsigaliojęs ATPK, nors iš esmės pakeistas, yra paskutinis iki 1990 m. kovo 11 d. priimtas ir iki šiol galiojantis įstatymas. Anot naujojo kodekso projekto rengėjų, daug kartų, skirtingais laikotarpiais ir įvairiais tikslais, keistas šis teisės aktas stokoja vientisumo, nuoseklumo.

Nėra aiškumo

Pavyzdžiui, šiuo metu už administracinius teisės pažeidimus piliečiams skiriama bauda negali būti didesnė kaip tūkstantis litų, tačiau esančios išimtys leidžia nustatyti didesnę baudą. Išimtimis naudojamasi taip dažnai, kad net apie 40 proc. visų numatytų baudų viršija šias ribas.

„Dabartinis kodeksas ne tik juridiškai, bet ir morališkai pasenęs, nes buvo priimtas iki Nepriklausomybės atkūrimo ir yra vienintelis toks likęs įstatymas. Visi kiti jau išdėstyti naujomis redakcijomis. Tad simbolinės reikšmės tikrai negalima atmesti: negalima ir toliau gyventi pagal anais laikais priimtus įstatymus. Kita vertus, kodeksas tiek kartų lopytas ir sulopytas, kad jame trūksta sistemos, kodeksą sunku taikyti“, - „Respublikai“ paaiškino T.Vaitkevičius.

Daugybė naujovių

Iš įdomesnių laukiančių pokyčių kelis verta paminėti. Pavyzdžiui, įsigaliojus naujam kodeksui, už 16-18 metų paauglių pažeidimus baudas jau jie patys turės sumokėti, o šiuo metu našta užkraunama ant tėvų pečių.

Taikant administracinę atsakomybę kaip nuobaudos būtų atsisakyta arešto, nes manoma, kad laisvės atėmimas, nors ir itin trumpas, yra baudžiamosios atsakomybės priemonė. Numatyta ir naujų administracinio poveikio priemonių - įpareigojimas dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos programose, draudimas lankytis masiniuose renginiuose už pakartotinius pažeidimus masinių renginių metu. Senaties administracinės nuobaudos skyrimui terminas ilginamas nuo pusės iki dvejų metų. Be to, už administracinius pažeidimus teismo sprendimu būtų galima žmogų uždaryti į ligoninę psichiatrijos ekspertizei atlikti.

Už smulkmenas galės nebausti

Naujajame kodekse naikinama atsakomybė už pasipriešinimą pareigūnams ir Lietuvos prezidento įžeidimą. Už tai jau būtų taikoma tik baudžiamoji atsakomybė.

„Šitie straipsniai administraciniame kodekse realiai ir neveikė, už tokius nusižengimus visada būdavo taikoma baudžiamoji atsakomybė, todėl jie liks tik Baudžiamajame kodekse“, - paaiškino Teisingumo ministerijos Administracinės justicijos skyriaus vedėjas Germanas Politika.

Anot jo, kodeksas baudų nei griežtins, nei lengvins, tačiau dalis šiuo metu administraciniais pažeidimais laikomų nusižengimų taps baudžiamaisiais.

„Pavyzdžiui, už daugiau nei 4 asmenų nelegalų įdarbinimą, už vairavimą neturint tam teisės ir dar neblaiviam. Be to, numatyta, kad didžiausia bauda už administracinius nusižengimus negalės viršyti 20 tūkst. litų. Ją viršijus pradės veikti Baudžiamasis kodeksas“, - sakė G.Politika.

Kodekse siūloma nustatyti ir naują aplinkybę - mažą veikos pavojingumą. Pavyzdžiui, šiuo metu pareigūnai gali skirti baudą net be atšvaito einančiam pėsčiajam.

„Įsigaliojus naujam kodeksui, pareigūnai galės pasirinkti - reikia bausti už smulkmenas ar ne“, - sakė G.Politika.

Bus daugiau teistųjų

Teisingumo viceministras T.Vaitkevičius akcentavo, kad, viena vertus, tvarka griežtės ir bus daugiau teistumą turinčių asmenų, nes dalis šiuo metu administraciniais pažeidimais laikomų veikų bus laikomi nusikaltimais.

„Tačiau nuo 2011-ųjų įsigaliojo pakeitimai, kai žmogus, pirmą kartą nusižengęs, gali be teismo susimokėti baudą iki 3 tūkst. litų. Dabar, kadangi tai pasiteisino, siūloma atsisakyti tos 3 tūkst. litų ribos. Žmonės savanoriškai galėtų susimokėti ir didesnę baudą“, - sakė T.Vaitkevičius.

Edvardas ŽAKARIS, Seimo narys:

Stebina projekto autorių nuomonė, kad, sugriežtinus atsakomybę 16-18 metų paaugliams, sumažės jaunimo nusikalstamumas. Vien tai situacijos nepakeis. Nusikalstamumą didina daugybė veiksnių. Vienas jų - susiformavęs iškreiptas „kieto“ jaunuolio įvaizdis. „Kietas“ tas, kas keikiasi, mušasi ir t.t. Tą paskatino ir žiaurūs filmai, kurių herojus paaugliai nori kopijuoti. Turėtų būti diegiamas atvirkštinis požiūris - gėda būti nubaustam.
Bet problema yra ta, kad šeimose trūksta bendravimo su vaikais. Tėvai labai užsiėmę, jie priverčiami išvažiuoti į užsienį ir palikti vaikus. Kada juos prižiūrėti, jei dirbi nuo ryto iki vakaro saugodamas darbo vietą? Algos mažos, todėl ieškoma, kur papildomai prisidurti. Tėvai grįžta namo išvargę. Čia yra didžiausia problema. Kita problema - labai akcentuojamos vaikų teisės, neprimenant jų pareigų. Todėl jie „pamiršta“ pareigą elgtis normaliai.

Parengta pagal dienraštį "Respublika"

Gemius

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder