22-eji dviejų Lietuvų metai: kada pasiekta daugiau? (3)

Sunki pradžia

Tiek tarpukario, tiek ir dabartinė Lietuva savo nacionalinę valiutą įsivedė neiškart. Jei iki 1993-iųjų birželio 25 d. Lietuvoje funkcionavo laikinieji pinigai talonai, tai tarpukaryje litas į apyvartą buvo išleistas tik 1922 m. spalio 2 d. Iki tol šalyje cirkuliavo ostmarkės (auksinai).

Vladas Terleckas "Pinigai Lietuvoje 1915-1944" rašo, kad tarpukario litas kelią į gyvenimą skynėsi gana sunkiai.

Pradinis auksinų keitimo į litus kursas buvo 175:1. Krintant Vokietijos markių kursui didėjo oficialus keitimo santykis, metų pabaigoje jis jau siekė 850:1. Tad tie gyventojai, kurie nepasitikėjo naujais pinigais ir neskubėjo keisti, patyrė didelių nuostolių. Knygoje rašoma, kad skurdino ir bankai, nustatinėję nepalankius keitimo kursus, ypač miesteliuose. Veikė ir "juodosios biržos" agentai. Pasipelnymo gyventojų sąskaita užmačių turėjo ir Vyriausybė - neretai buvo skelbiamas žemesnis oficialus keitimo kursas negu Berlyno kotiruotė. Anot amžininkų, tuometinė Lietuva priminė areną, užplūstą hienų, kurios plėšė tarp savęs grobį.

Tarpukario litas buvo viena iš tvirčiausių valiutų pasaulyje. Egidijaus JANKAUSKO nuotr.

Nepasitikėjimą litu kurstė ir tautininkų partijos lyderiai Antanas Smetona ir Augustinas Voldemaras, kurie jam prognozavo greitą ir negarbingą galą.

Į lito įvedimą rinka tada sureagavo dideliu kainų pakilimu. Spaudoje skųstasi, kad jos pakilo 5-10 kartų. Gyventojai reiškė nepasitenkinimą mitinguose, tad tuometinė Vyriausybė pavedė atitinkamoms ministerijoms išleisti įsakymą, kuriuo uždraustas dirbtinis kainų kėlimas.

"Buvo sudarytos prie Krašto apsaugos ministerijos nuolat veikiančios komisijos kovai su kainų kėlimu. Nusižengę karo komendanto įsakymais buvo išsiunčiami iš Kauno arba uždaromi į koncentracijos stovyklas apie tai plačiai skelbiant spaudoje. Gyventojai buvo kviečiamo boikuotuoti dirbtinai kainas keliančius prekybininkus. Tačiau kainų normavimą pajuto tik Kaunas, o kitur spekuliantai elgėsi laisvai. Dėl didėjančių kainų valstybės tarnautojams algos rugsėjį ir spalį buvo padidintos 25 proc. Padidėjo ir bendras nominalus darbo užmokestis", - rašo V. Terelckas.

Vienas - "auksinis", kitas - "eurinis"

Dabartinis litas nuo 1994 m. balandžio 1 d. iki 2002 m. vasario 1 d. buvo susietas su JAV doleriu santykiu 4:1, o nuo 2002 m. vasario 2 d. iki šiol litas yra persietas prie euro santykiu 3,4528:1. Lietuva, vykdama savo pinigų politiką, vienašališkai yra įsipareigojusi palaikyti fiksuoto valiutos kurso režimą ir pastovų lito kursą bazinės valiutos euro atžvilgiu.

Tarpukario litas buvo pagrįstas aukso standartu. Tuo metu visose ekonomiškai pažangios valstybėse vyravo auksu pagrįstos pinigų sistemos. Remiantis Piniginio vieneto įstatymu buvo nustatytas lito aukso paritetas - 0,150462 g. Lito ir JAV dolerio santykis tada buvo 10:1.

Anot Lietuvos banko Rinkos operacijų departamento Pinigų politikos operacijų skyriaus viršininko Sigito Šiaudinio, tarpukario lito ir dabartinio lito oficialaus perskaičiavimo indekso nėra.

"Lito keitimo į sovietinio rublio kurso sąlygotas perskaičiavimas buvo tolimas rinkos pusiausvyrai. Be to, nėra patikimų kainų raidos Sovietų Sąjungoje duomenų", - "Vakarų ekspresui" teigė S. Šiaudinis.

Anot jo, tarpukario Lietuvos valdžia nedevalvavo lito, nepaisant to, kad dauguma kitų šalių devalvavo savo valiutas Didžiosios depresijos metu arba po jos. Buvo devalvuotas ir JAV doleris, 1933 m. buvo nustatytas naujas jo paritetas - 0,888671 g. Dėl to lito kursas JAV dolerio atžvilgiu sumažėjo nuo 10:1 (1922 m.) iki 5,9-6:1 (1934-1940 m).

Lito stabilumo neišjudino net 1939 m. politiniai įvykiai - Klaipėdos krašto netektis, prasidėjęs Antrasis pasaulinis karas.

Netrukus po sovietų okupacijos - 1940 m. lapkričio mėn. - buvo nustatytas tarpukario lito ir sovietinio rublio santykis - 0,9:1 remiantis formaliu aukso paritetų palyginimu. Tačiau faktinis perkamosios galios paritetas buvo apytiksliai įvertintas 3-5 sovietiniai rubliai - 1 litas.

Pasak S. Šiaudinio, asmeniniam tarpukario lito dabartinės vertės įvertinimui galima bandyti panaudoti vartotojų kainų indekso JAV doleriais duomenis. Remiantis juo, galima matyti, kad perkamoji galia JAV doleriais nuo 1940 m. sumažėjo 16 kartų. Taigi įvertinant dabartinį dolerio kursą galima daryti prielaidą, kad vienas tarpkario litas prilygsta 6,8 dabartinių litų.

Vienas tvirčiausių pasaulyje

"Išskyrus trumpalaikius lito svyravimus Berlyno biržoje 1925 m. ir 1932-1934 m., litas buvo aiškiai stabilus ir laikėsi arti pariteto (valiutų lygybės pagal jų aukso turinį). Vyriausybė ir banko vadovai atmetė gundymus (daugiausia labai įsiskolinusių asmenų) ketvirtojo dešimtmečio pradžioje pasekti užsienio valstybių pavyzdžių ir devalvuoti litą, siekiant palengvinti eksporto sąlygas. Todėl lito aukso turinys visą laiką išliko pastovus, t.y. prilygo 0,150462 g gryno aukso. Laisvai konvertuojamu (iki 1935 10 01) ir stabiliu litu buvo prekiaujama užsienio biržose: nuo 1925 m. - Londone, nuo 1927 m. - Berlyne, Prahoje, Rygoje ir Taline, nuo 1937 m. - Stokholme", - rašo V. Terleckas knygoje "Lietuvos bankininkystės istorija 1918-1941".

"Litu pradėta pasitikėti, jis tapo viena iš tvirčiausių valiutų pasaulyje", - konstatuoja S. Šiaudinis.

Lietuvos bankas neturi informacijos, kur užsienyje iki Antrojo pasaulinio karo buvo galima išsikeisti grynus litus. Egidija Laumenskaitė knygoje "Vladas Jurgutis didis ekonomistas ir mokytojas" aprašo tokį amžininkų minimą atvejį: "J. Karys 1938 m. grįždamas iš Paryžiaus Briuselyje pristigo vietos pinigų. Valiutos keitėjui parodžius vokiškas markes šis susiraukė, Prancūzijos frankus - dar blogiau. 10 litų: "Litas? Oui, monsieur, bien, bien" ir išmokėjo belgiškų frankų".

Kadangi lito keitimo operacijų Lietuvos bankas neatlieka, jo atstovai tiksliai negali pasakyti, kur ir šiandien užsienyje yra keičiama mūsų valiuta.

"Amsterdamo oro uoste teko matyti, kad valiutų keityklų informaciniuose skyduose keičiamų valiutų sąraše įrašytas ir litas. Žinau tiksliai, kad kai kuriuose banko "Swedbank" skyriuose Rygoje, Taline superka ir parduoda litus. Tikėtina, kad Lietuvai kaimyninėse šalyse galima rasti ir kitų bankų valiutos keityklų, kur superka ir parduoda litus", - sako Lietuvos banko atstovas spaudai Mindaugas Milieška.

1940-ųjų gegužę apyvartoje Lietuvoje buvo 210 mln. litų (171 mln. litų banknotų ir 39 mln. Lt monetų). Šių metų sausio pabaigoje apyvartoje buvo daugiau negu 84 mln. įvairių nominalų litų banknotų (jų suma - 10,247 mlrd. Lt) ir per 1 036 mln. įvairių nominalų apyvartinių monetų (jų suma - 215 mln. Lt).

Bus daugiau

Anonsas

Kitose šio ciklo dalyse skaitykite:
Ko tarpukariu ir dabar pasiekė Lietuvos ekonomika ir finansinė sistema
Kokia buvo emigracijos įtaka tarpukario ir dabartinei Lietuvai
Kokią tarpukario Lietuvą po poros dešimtmečių matė garsūs emigrantai