30 metų Vokietijoje gyvenančiam lietuviui trūksta ne cepelinų

Susitikimai

Už beveik pusantro tūkstančio kilometrų nuo Klaipėdos sutiktas kraštietis, jau 30 metų gyvenantis Vokietijoje, domėjosi burlaiviu "Meridianas" ir cepelinais.

Prieš 30 metų tėvams emigravus į Vokietiją Valdas Gibišas tapo Waldemaru Gibischu. Tuomet jam buvo 12 metų, tad Lietuvą įsivaizduoja tik iš vaikystės prisiminimų. Nuo tada jis nė karto nesilankė nei gimtojoje Klaipėdoje, nei Lietuvoje.

Varnemiundės paplūdimyje, Vokietijoje, su Waldemaru susitikome atsitiktinai. 42 metų vyras angliškai užšnekino Juodkrantės gelbėtoją Andrių, stebėjusį tarptautines gelbėtojų varžybas bei mūvėjusį Lietuvos trispalvę primenančią kepuraitę.

Anot vyriškio, jo žvilgsnį patraukė pažįstamos spalvos. Tiesa, iš pradžių pasisveikino angliškai, nebūdamas tikras, ar priešais stovi lietuvis, ar tik turistas su lietuviška atributika.

Labiau vokietį nei lietuvį primenantis W. Gibischas nepamiršo gimtosios kalbos, nors ir kalba su akcentu. Humoro jausmo nestokojantis vyras juokavo, kad lietuviškas jo žodynas prilygsta dvylikamečio, tad kalbant lietuviškai kartais pritrūksta sudėtingesnių žodžių.

Pašnekėti gimtąja kalba Waldemaras turi nedaug progų: su dar gyvais tėvais, Vokietijos lietuvių bendruomenės susiėjimuose, o su uostamiestyje gyvenančiu draugu Giedriumi - elektroniniu paštu ir "skaipu". Tad, anot vyro, susitikimas su lietuviais Varnemiundėje jam buvo kaip šventė.

Waldemaras yra vedęs vokietę. Nė viena iš trijų dukterų tėvo gimtosios kalbos nemoka, išskyrus "aš tave myliu" ir "laba diena". Vidurinioji 17 metų dukra pavadinta lietuvišku Daivos vardu, sukeliančiu aplinkinių nuostabą.

Hamburge gyvenantis lietuvis į gimtąją Klaipėdą ketina atvykti kitąmet. Paklaustas, kodėl šito nepadarė iki šiol, šypteli: "Nesugebėjau".

Waldemaras Vokietijoje labiausiai pasigenda lietuviškos kultūros. Tad Eurikos Masytės atliekama daina "Laisvė" jam turi gilią prasmę.

Nustebino pašnekovo klausimas, kodėl lietuviai Tėvynėje nešvenčia Vasario 16-osios. Vokietijoje lietuviai ją pažymi aktyviai: klausosi lietuviškos muzikos, linksminasi iš Lietuvos atvykstančių grupių koncertuose. Bandėme aiškinti, kad lietuviai šią datą mini, tik galbūt santūriau.

Kraštietį paplūdimyje sutikome neatsitiktinai. Čia jis dirba sanitaru savanoriu, beje, per savo atostogas. Mokslų centre netoli Hamburgo interneto sistemų prižiūrėtoju dirbantis Waldemaras taip įgyvendina savo siekį padėti žmonėms.

Sandra LUKOŠIŪTĖ