Lietuvos kelių krizė: byranti infrastruktūra tampa nacionalinio saugumo galvosūkiu

Ši situacija kelia nerimą ne tik vairuotojams, bet ir karinio mobilumo ekspertams.

Finansavimo badas ir „duobių matematika“

Asociacijos „Lietuvos keliai“ duomenimis, šiuo metu prastos būklės yra net 41 proc. šalies kelių. Nors įprasta dėl duobių kaltinti permainingus orus, kelininkai pabrėžia, kad gamta pažeidžia tik tas vietas, kurios nebuvo laiku suremontuotos.

Atnaujinimo tempai: Norint išlaikyti stabilią kelių kokybę, kasmet reikėtų atnaujinti apie 7 proc. tinklo, tačiau realybėje šis rodiklis siekia vos 1,5–2 proc.

Strateginis disbalansas: Didžioji dalis lėšų nukreipiama į stambius projektus, tokius kaip „Via Baltica“ ar kelias Vilnius–Utena, todėl likęs valstybinės reikšmės kelių tinklas lieka be reikiamos priežiūros.

Kaina: Specialistų skaičiavimais, norint iš esmės pagerinti situaciją, kasmet reikėtų skirti bent 1,2 mlrd. eurų, tačiau dabartinės lėšos vos padeda išlaikyti esamą prastą lygį.

Tiltai – silpniausia grandis

Dar didesnį nerimą kelia tiltų ir viadukų būklė. Per pastaruosius septynerius metus blogos būklės tiltų skaičius Lietuvoje išaugo daugiau nei dvigubai.

Karinis mobilumas: Buvęs NATO padalinio Lietuvoje vadovas Peteris Nielsenas pabrėžia, kad tiltų tvirtumas yra kritinis veiksnys perkeliant sunkiąją sąjungininkų karinę techniką. Esama infrastruktūra turi užtikrinti sklandų judėjimą iš Lenkijos ar Latvijos be jokių apribojimų svoriui.

Kritinė riba: Šiuo metu Lietuvoje yra daugiau nei 120 blogos būklės tiltų, kurių amžius siekia 60 metų. Jų sutvarkymui reikėtų papildomo milijardo eurų.

Vilniaus pavyzdys: investicijos atsiperka

Priešingai nei valstybiniame sektoriuje, sostinėje taikoma strategija duoda teigiamų rezultatų. Per pastaruosius kelerius metus atnaujinus beveik 300 km Vilniaus gatvių, duobių skaičius po žiemos sumažėjo net dešimt kartų. 

Tai įrodo, kad nuoseklus asfalto dangos keitimas, o ne „lopymas“, yra vienintelis efektyvus būdas kovoti su temperatūrų svyravimų daroma žala.

 Magistralės gali tapti kliūtimi ne tik verslui

Keliai nebėra tik transporto patogumo klausimas – tai šalies ekonominio gyvybingumo ir gynybos pagrindas. 

Jei finansavimo prioritetai nesikeis, magistralės gali tapti kliūtimi ne tik verslui, bet ir NATO logistikai. Pavyzdys su Vilniaus gatvėmis rodo, kad laiku atliktas kapitalinis remontas ilgalaikėje perspektyvoje kainuoja pigiau nei nuolatinė kova su pasekmėmis.

Šaltinis: Alfa.lt / Asociacijos „Lietuvos keliai“ informacija / „Via Lietuva“ duomenys