Gaili skęstančių milijonų
Takas palei Šventąją anykštėnams yra ir pramoga, ir begalinis skausmas. „Gyvenu prie Šventosios ir kiekvieną rytą nubundu su nerimu, ar neapsėmė, ar vanduo nenunešė tiltelio, - teigia Anykščiuose gimęs ir augęs rašytojas Rimantas Vanagas. - Dar kai taką statė, sakiau, kad jį apsems, juk Šventoji yra gana srauni, krantai veikiami erozijos, kasmet keičiasi, todėl tiesti taką vos 2 metrų atstumu nuo vandens buvo tiesiog neprotinga“.
Anykštėnas svarsto, kad 4,5 km takas pašventupiais nebuvo būtiniausias dalykas. Turistai dėl tako į Anykščius neatvažiuos. Daug blogiau, kad Anykščiuose nebėra gydyklos, trūksta darbo, todėl jaunimui nėra ką veikti, jauni žmonės išvažiuoja. 7 mln. litų europinių ir savivaldybės lėšų esą buvo galima naudingiau išleisti.
Tako priežiūra nėra pigi, juk didžioji jo dalis yra medinė, eksploatacija kainuos šimtus tūkstančių litų. „Bijau, kad panašios problemos bus ir su Anykščių šilelyje atsirasiančiu lajų taku. Na ir kas, kad plieno trosais klykdamas virš Šventosios praskries koks jaunuolis? Kur kas svarbiau yra išsaugoti natūralų nepaliestą šilelio grožį“, - teigia rašytojas.
Velniava prie bažnyčios
Taką prie Šventosios projektavusi ukmergiškė architektė Birutė Kudžmienė tvirtina, kad baimė, jog artėjantis ledonešis pridarys nuostolių, yra per ankstyva. „Lentų dangos yra pakeltos, o pribetonuotų trinkelių potvynis neišneš. Projektuodami darėme, ką galėjome, - kur buvo galima, taką traukėme toliau nuo upės, tačiau buvo labai siaurų, vos 5-6 m pločio vietų. Negalėjome tako užkelti aukštai ant šlaito, kur jau gatvė. Takas gatvėje, kur važiuoja automobiliai, būtų nebereikalingas“, - įsitikinusi architektė. Žemiausiose vietose, prie bažnyčios yra panaudotas monolitas, paplūdimys atitvertas atraminėmis sienelėmis.
Palei Šventąją gyvenantys ir nuotekas į upę leisdavę anykštėnai tako nenorėjo. Nutiesus taką ir visuomenės reikmėms atidavus paupį, gyventojai ne tik turėjo nuotekas susitvarkyti, nebeleisti jų į upę, bet ir neteko priėjimo prie vandens, nukentėjo jų privatumas.
Kėlė, kiek galėjo
Iki 2,8 m šiemet prieš dvi savaites pakilęs Šventosios vanduo jau slūgsta, tačiau dalis tako vis dar po vandeniu.
Daiva Gasiūnienė, Anykščių savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja, viena iš projekto derintojų, teigia, kad 2010 metais, kai takas dar buvo projektuojamas, vanduo gruodžio pradžioje Šventojoje irgi buvo pakilęs, todėl projektavimo darbus teko sustabdyti, projektas koreguotas, takas keltas aukščiau, tačiau K.Būgos gatvėje, prie bažnyčios, to padaryti nebuvo galima, todėl dabar toje vietoje jis yra apsemiamas.
Vanduo sulankstė šviestuvus, tačiau juos stačiusi bendrovė esą pažadėjo ištiesinti nemokamai, taigi žala kol kas nepadaryta. Rizikingiausiose vietose buvusius medinius skydus surinko komunalininkai, pavasarį jie bus sugrąžinti į vietas. Medinė tako dalis neužlieta, tik kai kurios medinės aikštelės. Pavojus buvo iškilęs stiklinėms apledėjusioms tiltelio konstrukcijoms, tačiau komunalininkams iškapojus ledus, problemos nebeliko. Kas bus per ledonešį, sunku prognozuoti, ledų sangrūdos gali suniokoti apšvietimo atramas. Architektės nuomone, tilteliai dėl sangrūdų neturėtų nukentėti.
Kol nebuvo tako palei Šventąją, anykštėnai neturėjo priėjimo prie upės. Ar vertėjo tam išleisti 7 mln. litų, iki šiol nesutariama.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą