85-metį švenčiantis Antanas Terleckas: nesitikėjau, kad sulauksiu tokio amžiaus

A.Terleckas po Nepriklausomybės paskelbimo garsėjo aštria kritika tiek dešiniųjų, tiek kairiųjų valdžiai. Ne kartą pats yra pareiškęs, kad laisvą Lietuvą įsivaizdavęs kitaip. Tačiau dabar, švęsdamas savo 85 m. gimtadienį, disidentas ramesnis. Jis nebesisvaido aštriais pareiškimais ir sako, kad gyvenimas dabar jam kelią tik džiugesį.

„Mane viskas džiugina, niekada nebuvau be nuotaikos. Viskas gerai. Ačiū Dievui, sulaukiau tokio amžiaus. Labai džiaugiuosi, nesitikėjau tiek gyventi“, – gimtadienio išvakarėse 15min.lt atviravo A.Terleckas.

Jis teigė tik šiemet, kai sulaukė 2012 m. Laisvės premijos, pajutęs, kad iš tiesų yra prisimenami jo darbai ir įvertintas indėlis į Lietuvos laisvę.

„Labai malonu, kad atsiminė mane šiemet ir oponentai, ir savi. Toks mano džiaugsmas. Iki šiol buvo stengiamasi išvis apie mane nutylėti. Net vaizdas, kaip nuo parlamento laukujės sienos lupame LTSR simbolį ir kabiname Vytį niekur nebuvo rodomas. Terleckas buvo nerodytinas. Aš dėl to neišgyvenu, bet truputį buvo negražu“, – prisiminė disidentas.

Nuoskaudą jis pripažino jautęs ir tuomet, kai prieš kelerius metus Kaune buvo iškilmingai minimas signataro Broniaus Genzelio gimtadienis.

„Davė davė tada visi apie Sąjūdį, apie kovą už Nepriklausomybę, Sąjūdį, o Laisvės lygos lyg nebūta. Dabar jau prisiminė ir Laivės Lygą. Labai gerai, ačiū už tai. Geriau vėliau negu niekad. Šiemet sveikinimų daug sulaukiau“, – pasakojo A.Terleckas.

Laisvės premija – svarbiausias šiųmetis A.Terlecko įvykis. Tuo tarpu laimingiausią savo gyvenimo dieną disidentas sako išgyvenęs 1979 m. Tuomet, kai išgirdo, kad 45 pabaltijiečių memorandumą dėl Ribentropo-Molotovo pakto pasekmių likvidavimo pasirašys ir Rusijos disidentas Andrejus Sacharovas su žmona..

„Vykau į Maskvą tartis dėl to parašo, tačiau Sacharovo taip ir nesutikau. Jis per kitą asmenį vėliau sutartu slaptažodžiu pranešė, kad mus palaikys. Išgirdęs, kad planuoju gauti A.Sacharovo parašą Vladas Šakalys pareiškė, kad jei tai pavyks, tai jis nuogas praeis dabartiniu Gedimino prospektu“, – pasakojo A.Terleckas.

Apie tokį V.Šakalio pažadą žinojo ir KGB, nors dėl memorandumo disidentai tik susirašinėdavo baimindamiesi pasiklausymo. A.Terleckas prisimena, kad pažado V.Šakalys neišpildė, tačiau ta diena, kai A.Sacharovas pasirašė memorandumą, buvusi pati linksmiausia gyvenime.

„Sakiau, kad niekas nesveikintų, bet gal ateis draugai keli. Mažai kas mane ir lanko dabar. Na, tik vaikai nepamiršta ir pora draugų. Bet ir gerai, nes kartais tie gausūs susitikimai tuščiom kalbom baigiasi. Geriau knygą paskaityti negu tuščias kalbas kalbėti. Būna tų pašnekovų labai neįdomių“, – pripažino, kad jam miela jo kasdienė vienatvė, A.Terleckas.

Savo gyvenime disidentas 11 gimtadienių paminėjo nelaisvėje: kalėjimuose ir tremtyje.

Pirmą kartą jis buvo suimtas 1957 m. Kūčių vakarą, o 1958 m. birželio mėn. nuteistas kalėti ketverius metus, bausmę atliko Sibire, Taišeto konclageriuose. 1973 m. A.Terleckas vėl buvo suimtas. Metus kalėjo Lukiškių kalėjime.

Dar kartą A.Terlecką okupantai suėmė 1979 m. Tuomet jis nuteistas 3 metams lagerio, 5– tremties. Kalėjo Urale, ketverius metus praleido tremtyje Magadano srityje. Į Lietuvą sugrįžo 1987 m.

1987 m. rugpjūčio 23 d. A. Terlecko vadovaujama Laisvės lyga prie Adomo Mickevičiaus paminklo Vilniuje organizavo mitingą Molotovo-Ribentropo sąmokslui paminėti.