Šiandien Vyriausybės Strateginio planavimo komiteto posėdyje turėtų būti svarstomas premjero Algirdo Brazausko pasiūlymas sudaryti sąlygas studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose ir tiems žmonėms, kurie patys gali finansuoti savo studijas.
Šį pasiūlymą ministras pirmininkas iškėlė praėjusią savaitę vykusiame neoficialiame visų Seimo frakcijų atstovų, akademinės bendruomenės ir aukštų valstybės pareigūnų susitikime.
Tokia ministro pirmininko mintis neigiamai buvo priimta valdančiosios daugumos bei akademinės bendruomenės. Siekiui padaryti aukštąjį mokslą prieinamesnį nepritarė ir švietimo ir mokslo ministras Algirdas Monkevičius.
Tuo tarpu jei Vyriausybėje premjero pasiūlymas bus pripažintas svarstytinu, naujoji aukštojo mokslo įstatymo redakcija gali atsidurti ant Seimo pirmininko stalo.
Valstybei švietimas - ne prioritetas?
Pasak ministro pirmininko, Vyriausybė negali skirti studijoms daugiau lėšų, nei numatyta 2003 metų valstybės biudžete. Pagal dabartinę Aukštojo mokslo įstatymo redakciją, šiais metais studentai į aukštąsias mokyklas bus priimamai tik į vietas, kuriose studijos visiškai arba iš dalies finansuojamos valstybės lėšomis. Į valstybės nefinansuojamas vietas studentai nebus priimami.
Taigi bendras jau 2003 metais priimamų studentų skaičius, palyginti sau 2002-aisiais, sumažės. Toks Aukštojo mokslo įstatymas apriboja aukštojo mokslo prieinamumą.
Tačiau "Vakarų ekspreso" pakalbintas buvęs Vilniaus universiteto rektorius, dabartinis Seimo narys Rolandas Pavilionis tokią iškeltą mintį atmetė. Pasak jo, A. Brazausko siūlymas prieštarauja Vyriausybės programai, valdančiųjų frakcijų įsipareigojimams bei Europos Sąjungos (ES) politikai. Mat ES šalyse studentų, kurie patys moka už mokslą, nėra.
"Jūs patys savęs paklauskite, kodėl turintys pinigų studentai verždavosi į valstybės nefinansuojamas vietas? Jie nesugebėdavo konkuruoti su gabiaisiais, o mokslo nusipirkti negalima. Pagal Konstituciją, į aukštąsias mokyklas mokiniai priimamai pagal sugebėjimus, o ne pagal turtinę padėtį", - pasakojo R. Pavilionis.
Už mokslą ir švietimą kaip už prioritetines sritis pasisakantis R. Pavilionis itin neigiamai atsiliepė į A. Brazausko motyvaciją, kad Vyriausybė negali skirti daugiau lėšų 2003-aisiais.
"Neužtenka pinigų? Jei dar daugiau lėšų bus švaistoma ten, kur nematyti strategijos, valstybės aukso puodas tik tuštės", - piktinosi Seimo narys.
Sritys, kuriose valstybės pinigai yra panaudojami nestrategiškai, anot R. Pavilionio, yra krašto apsauga ("perka visokius stingerius bei prašmatniausius tualetus"), Valdovų rūmų atstatymas ir ypač - ES direktyva, pagal kurią nuo šių metų žymiai didinamas valstybės tarnautojų skaičius.
Buvo iškelta ir mintis, jog iki šiol, t.y. iki naujos Aukštojo mokslo įstatymo redakcijos, Vyriausybė perkeldavo finansinę naštą patiems studentams.
Rektoriai remia premjerą
Tuo tarpu universitetų rektoriai mano, kad reikėtų grįžti prie to, kad aukštosiose mokyklose vėl rastųsi dviejų rūšių studentai, kurių vieniems studijų išlaidas padengtų valstybė, o kiti už studijas mokėtų patys.
"Vakarų ekspresui" paklausus, ką apie A. Brazausko siūlymą mano Klaipėdos universiteto rektorius Vladas Žulkus, aukštosios mokyklos vadovas atsakė: "Taip, senesnis modelis buvo geresnis. Mano galva, normaliausia situacija būtų tuomet, jei visi studentai gautų kreditus aukštajam mokslui. Tuomet atsirastų konkurencija, o tai yra gerai. Juk tie 1000 Lt, kuriuos nuo šių metų moka studentai - kai kam per daug. O valstybė finansuos tik 50 proc. besimokančiųjų studijų".
Beje, Lietuva yra viena pirmaujančių (po Skandinavijos) valstybių pagal aukštųjų mokyklų studentų skaičių.
Atėmė papildomas pajamas
Priminsime, jog Seimui 2001 metais pakeitus aukštojo mokslo finansavimo tvarką, nuo 2002 metų rudens dieniniuose aukštųjų mokyklų skyriuose buvo panaikintos visiškai mokamos studijos.
Dieninių studijų studentams nustatytas vienodas 4 minimalių pragyvenimo lygių (MGL) dydžio (1 MGL - 125 Lt) mokestis už semestrą. Taip pat naujoje aukštojo mokslo finansavimo tvarkoje buvo nustatyta, jog ne mažiau kaip 50 proc. geriausiai besimokančių dieninių studijų studentų studijos finansuojamos valstybės lėšomis.
Mokamų studijų panaikinimui ypač priešinosi aukštųjų mokyklų vadovai, nes už mokamas studijas aukštosios mokyklos surinkdavo nemažai papildomų lėšų.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą