Darbo kodeksas, teisės aktas, kuriame kompleksiškai ir išsamiai aprėpta darbo santykių sritis, buvo priimtas 2003 metais. Tuo metu tai buvo svarbus žingsnis, nes atsirado vieningas darbo teisės kodifikuotas šaltinis, kuriuo naujai sureguliuoti daugelis darbo ir su jais susijusių santykių. Kokios buvo prielaidos jo sukūrimui, kaip jis kito ir kokie iššūkiai laukia ateityje darbo teisės teorijos ir praktikos žinovai šiandien diskutuoja mokslinėje konferencijoje „Darbo kodekso dešimtmetis: šiuolaikiniai iššūkiai nacionalinei darbo teisei“.
Pasak konferencijos dalyvius sveikinusios socialinės apsaugos ir darbo ministrės A. Pabedinskienės, pasiryžimas laikytis šio teisės akto ne vien nuostatų, bet ir dvasios, yra šalies žmonių, valstybės institucijų, darbdavių ir darbuotojų organizacijų brandos požymis.
„Dešimtus metus skaičiuojantis Darbo kodeksas įtvirtina pagrindines teises ir pareigas darbo santykių srityje, kurias turime išmanyti. Labai tikiuosi, kad ateityje vis mažiau pasitaikys atvejų, kuomet darbuotojai nustebs sužinoję, kokias turi teises ir garantijas ar kokios jų atsakomybės. Darbo kodeksas neturėtų būti vien tik gražių deklaracijų bei nuostatų rinkinys. Jis turi telkti darbuotojus ir darbdavius socialiniam dialogui, kurio metu pasiekiami geriausi sprendimai, priimtini visoms pusėms“, - sako ministrė.
Konferencijoje pranešimus skaito Vilniaus universiteto, Mykolo Romerio universiteto, Darbo santykių ir socialinių tyrimų instituto, Valstybinės darbo inspekcijos atstovai, numatytas laikas diskusijoms.
Konferencijos rengėjai – Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Teisingumo ministerija, Vilniaus universiteto Teisės fakultetas ir Lietuvos darbo teisės ir socialinės apsaugos draugija.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą