Advokatė: Norvegijos tarnyba prašo atimti globos teises mažamečio mamai

Ji BNS sakė ketvirtadienį gavusi tai patvirtinantį Moldės miesto vaiko teisių apsaugos tarnybos procesinį raštą, kurį perdavė miesto komunos (savivaldybės) teisininkai.

„Vaiko teisių skyrius duoda aiškų signalą, kad jie prašys nustatyti, kad mama išvis nebegalėtų prižiūrėti vaiko“, – BNS sakė S. Latotinaitė.

Anot jos, sprendimai dėl vaiko teisių atėmimo Norvegijos institucijose bus priimami kitą pirmadienį ir antradienį vyksiančiuose posėdžiuose.

Šiuo metu ji sakė jau žinanti, kad vaikas yra Norvegijoje.

„Mano žiniomis, vaikas šiuo metu yra Norvegijos jurisdikcijoje – tai yra ganėtinai tikslu. Kur jis konkrečiai, gali pasakyti tik Moldės vaiko teisių apsaugos skyrius“, – sakė teisininkė.

Jos teigimu, mažai tikėtina, kad globos teises gaus vaiko močiutė, nes Norvegijos įstatymas galioja tik šios šalies jurisdikcijoje ir nėra jokio mechanizmo, pagal kurį galėtų būti vertinamas ne Norvegijoje gyvenančių asmenų tinkamumas globoti vaikus.

„Praktikoje kol kas man neteko susidurti, kad globa būtų pripažinta asmeniui, gyvenančiam užsienyje. Man žinomo precedento nėra. Greičiausiai tai yra tik dėl to, kad nėra tam teisinio mechanizmo. Šiuo metu vaikas yra pas laikinus globėjus. Po to, kai bus priimtas sprendimas. Labai įtariu, kad jis gali būti nepalankus motinai – vaikui bus rasti, jei dar nėra rasti, nuolatiniai globėjai“, – sakė S. Latotinaitė.

Norvegijos teisininkai savo rašte nurodė nematantys pagrindo tenkinti prašymą, kad posėdžiuose dėl Gabrieliaus B. globos dalyvautų Lietuvos ambasadorė Norvegijoje Izolda Bričkovskienė bei pirmoji sekretorė Jurgita Bilvaisienė. Norvegų teigimu, „uždarų durų“ politika siekiama apsaugoti vaiko interesus, akcentuojant, kad ši byla ir taip sulaukė plataus Lietuvos žiniasklaidos ir visuomenės susidomėjimo.

Anot advokatės, pernai spalio pabaigoje Lietuvos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos raštas, kuriuo buvo prašoma informuoti apie situaciją dėl globos teisių apribojimo mamai, nepasiekė galutinio adresato – jis yra pasiekęs Vaikų, lygių teisių ir integravimo ministeriją, tačiau vietos komunos atstovai nurodė šio kreipimosi negavę.

S. Latotinaitė sakė, kad baudžiamoji atsakomybė berniuko mamai dėl vaiko pagrobimo negresia, nes jai nebuvo atimtos globos teisės – jos buvo tik laikinai apribotos. Advokatės žiniomis, jos ginamajai pareikšti įtarimai dėl melagingų parodymų davimo.

Diplomatai dar aiškinasi, kur yra Lietuvos pilietis, kurį buvo mėginta paimti iš globėjų Norvegijoje ir pargabenti į Lietuvą. Praėjusią savaitę per Lietuvos pilietės susitikimą su globėjų šeimoje gyvenančiu sūnumi berniuką paėmė dėdė. Vaikas netrukus rastas Švedijoje ir grąžintas į Norvegiją.

Lietuvos ambasada Švedijoje antradienį gavo atsakomąją Švedijos URM notą, kad Švedijos socialinės tarnybos sausio 27 dieną nutarė suteikti nepilnamečiui Lietuvos piliečiui Gabrieliui B. skubią priežiūrą ir sausio 28 dieną grąžinto jį į Norvegiją. Švedijos URM teigimu, Švedija buvo tik tranzito šalis, per kurią jis keliavo, o Norvegija jo gyvenamoji vieta, todėl nebuvo sprendžiamas nepilnamečio globos klausimas.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.