Aistra - važiuoti, tikslas - nuvažiuoti

Pomėgiai

Tradiciškai jau penktus metus Žemaitijos regiono motociklų mėgėjai spalio vidury susirenka Laukžemės malūne, esančiame prie Lietuvos ir Latvijos sienos, uždaryti motociklų sezoną bei paminėti vieno iš saviškių gimtadienį.

Atrakcijos ir tradicijos

Tiesa, susirinkusieji teigė, jog oficialios važinėjimosi pabaigos spalio pirmąjį savaitgalį švęsti važiuoja į Vilnių, kur atvyksta baikerių iš visos Lietuvos.

Anot vaikino, pravarde Šalmas, tai būna stambus renginys su įvairiausiomis akcijomis bei atrakcijomis, konkursais, kurių nugalėtojams būna įsteigti visai neprasti prizai. Na, o čia, baikerių vadinamoje Latvijoje, vyksta tik "kuklūs" pasisėdėjimai, į kuriuos motociklų mėgėjai susirenka, kad susitiktų senus pažįstamus, pabūtų kartu, pasikalbėtų apie šį bei tą (žinoma, apie motociklus. - Aut. past.).

Pasak Gedimino, vadinamo Hipiu, paprastai šį renginį organizuoja palangiškiai. Mat per visus metus jie būdavo kviečiami linksmintis į daugybę kitų miestų baikerių organizuojamas šventes. "Na, teisingiau būtų sakyti - kitų klubų, nes net ir pačioje Klaipėdoje jų yra keli - "Chimeras", "West coast", "Vorai". Tiesa, pastaroji gausi organizacija išsiplėtė po visą Lietuvą ir siekia įtraukti kuo daugiau narių. O kitos dvi turi nuo 10 iki 18 narių. Beje, šiame regione veikia ir "Samogitian" grupuotė, kurios prezidentas gyvena Mažeikiuose."

Paprastai baikeriai prieš vykdami į šventės vietą susitinka iš anksto sutartoje vietoje (dažniausiai tai būna benzino kolonėlė), iš kurios išvažiavę didžiule kolona sutraukia nemažai smalsių praeivių. Šį kartą kolonos, deja, nebuvo, mat į Laukžemę daugelis važiavo atskirai.

Išsinuomotame pastatų komplekse su pirtimi atvykusieji ėmė traukti lauk atsivežtas gėrybes (manau, visi puikiai supranta, kas tos gėrybės. - Aut. past.) bei kitaip rengtis puotai. Šios namų valdos savininkas Vytautas Kazimieras Bytautas pripažino, jog tai pirmieji lankytojai šį mėnesį. Paklaustas, ar nebijo užleisti parai savo nuosavybės baikeriams, jis sakė, jog nelabai bijąs, mat šie čia švenčią jau ne pirmą kartą, bet vis dėlto pasistengė suslėpt vertingesnius daiktus - linksminantis juk visko pasitaiko...

Tokie kaip ir visi

Vienas iš palangiškių baikerių - Šalmas - teigė, jog muštynių ar kitokių "bardakų" motociklininkų šventėse retai pasitaiko. "Tai, jog nemaža dalis visuomenės vis dar mano, kad mes esame laukinių "tūsų" mėgėjai, vartojantys per daug kvaišalų, chuliganai ant motociklų, yra filmų įtakos padarinys.

Žinoma, neneigiu, kad visokių pasitaiko, bet tai nėra tikri baikeriai. Žmonės mano, jog esam kažkokia keista sekta, tačiau mes lygiai tokie pat kaip ir visi kiti, - rytais einam į darbus, beje, ir rengiamės atitinkamai, ne visus ir atpažinsi. Kai kurie iš mūsų dirba net įmonių vadovais. Tačiau turėdami laiko mes sėdam ant motociklo ir važiuojam vieni pas kitus. Vasarą kiekvieną savaitgalį kur nors Lietuvoje vyksta susitikimai. Kartais netgi keliaujame pas savo bendraminčius Latvijoje. Tiesiog kaip ir kiti žmonės, turim pomėgį."

Geriau nei mergina

Tiek Šalmas, tiek Hipis, tiek ir kiti pašnekovai teigė motociklui skirią labai daug dėmesio. Mat kiekvienas nori turėti išskirtinę transporto priemonę. Nuolat perdarinėja, tobulina, tiuninguoja, ypač žiemomis, kai prastos sąlygos važinėtis.

Vaikinai tvirtina, jog dažnas baikeris savo "čioperiui" skiria daugiau dėmesio nei merginai, kurios vis dėlto yra neatsiejama baikerių sąskrydžių dalis.

Beje, Lietuvoje yra ir merginų motociklininkių klubas, įsikūręs Šiauliuose. Šiame susitikime buvo tik viena mergina baikerė, draugų vadinama Raganėle. Ji prisipažino, jog motociklu važinėjanti tikrai seniai, spėjo jau ne vieną ir pakeisti.

Pasidomėjome, kokios markės transporto priemones baikeriai labiausiai vertina. Bene lemiamą vadimenį čia atlieka finansai: pigiausias variantas - nuo 500 Lt, o maksimali kaina - jau sunkiai įsivaizduojami pinigai. Nemažai baikerių važinėja tarybiniais rusų gamybos motociklais ("Dnepr", "Delta" ar "Java") ir, beje, teigia, jog tai labai šaunios ir ilgaamžės transporto priemonės.

Hipis pasakojo važinėjąs "Dnepru", kuriam jau tiek pat metų, kaip ir jam pačiam - 30. Tiesa, kiti vaikinai teigė, jog rusų gamybos "čioperiai" nėra labai patikimi, ir į ilgą kelionę su jais nesileistų.

Toliausiai, anot pašnekovų, motociklų pramonėje pažengė japonai: "Suzuki", "Honda", "Yamaha". Šių dviračių keliavimo priemonių galimybes buvo galima įvertinti "Latvijos" sąskrydyje - greitis, manevrai ir vairuotojų meistriškumas leido nujausti kokybinius skirtumus tarp atvykusiųjų motociklų.

Viena šeima

Pasidomėjus, kodėl šie odiniais drabužiais pasidabinę jaunuoliai pradėjo važinėti ne automobiliais, dauguma tvirtino susižavėję motociklais dar žalioje jaunystėje: vienus kažkas kažkada pavėžino, kitų tiesiog mašinos netraukė, o greičio juk norisi...

"Tai pabandęs, pajutęs šį nenusakomą "kaifą", nebegali liautis. Netrukus surandi bendraminčių, ir tai pakeičia tavo pažiūras, pasaulis verčiasi aukštyn kojomis, pradedi gyventi kažkaip kitaip", - sakė Marius.

Baikeriai tvirtino, jog yra lyg viena šeima. "Gali būti tikras, jog nutikus rimtai nelaimei ar ir net nelabai rimtai, visi eis už vieną (kaip muškietininkai. - Aut. past.).

Kartais pasitaiko, kad kažkuris iš mūsų įsivelia į kokį nors konfliktą ar net muštynes, tai, be abejonių, visi atlekiame į pagalbą, - teigė Šalmas. - Galbūt mus visus jungia meilė motociklams. Nėra taip ir svarbu, jog šios transporto priemonės reikalauja nemažai lėšų, kur kas daugiau nei automobiliai."

Paprašyti nusakyti keliais žodžiais savo ideologiją, vaikinai atsakė paprastai: "Aistra - važiuoti, tikslas - nuvažiuoti".

Norintys rasti daugiau informacijos apie baikerių gyvenimą, užsukite į interneto svetainę www.baikeriai.lt.

Lina SKRUIBYTĖ