Aistra pirkti ir laimėti.

Milijonai, subyrantys į aukso puodus, ir padvigubėjanti apyvarta per išpardavimus rodo nepasotintą norą gauti kažką "už dyką"

Dar viduramžiais azartiniai lošimai buvo laikomi potencialiu asmeninių ir socialinių problemų šaltiniu. Tačiau tada nebuvo žinoma aistra pirkti ir juolab nemanyta, kad šeimai ji gali būti pražūtinga.
Per pusdienį ištuštėjusi banko kortelė, į kurią buvo ką tik pervesta šeimos pašalpa, kai kam tampa tikra tragedija. Iš stalčiaus paimti visos šeimos pinigai, paauglės išleisti loterijos bilietams, taip pat nemenkas stresas. O jei tai kartojasi?
Ne kiekvienas, sėdęs prie kortų ar ruletės stalo, tampa priklausomas nuo šios pramogos rūšies. Ne visi vaikai, apsilankę kompiuterinių lošimų salone, įpranta nebeišeiti iš jo kelias paras. Ne visos moterys, kurios lankosi parduotuvėse išpardavimų metu, tampa jų aukomis. Nuo ko tai priklauso?

Slidi riba

Normalu ir ekonomiška laukti, kol prasidės išpardavimai ir tuomet įsigyti seniai suplanuotus pirkinius. Malonu nusipirkti keletą nebūtinų smulkmenų, kai jų kaina sumažėja daugiau nei perpus. Turintys daugiau pinigų gali sau leisti daugiau malonumų.
Tačiau blogai, jei žmogus, pagriebęs visus pinigus, kiek yra, iškeliauja laimikio ieškoti. Tuomet nelabai svarbu - į kazino ar parduotuvę. Malonumų troškimas, nepaisant materialinių išgalių ir šeimos narių poreikių bei interesų, jau yra pavojinga liga.
Pagal Pasaulinės sveikatos organizacijos išleistą Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos problemų klasifikaciją, patologinis potraukis azartiniams lošimams laikomas vienu iš asmenybės ir elgesio sutrikimų.
Gal ir negalima šimtu procentų lyginti azartinių lošimų su žaibiškai plintančiomis įvairių formų loterijomis ar kasdienybe tampančiais išpardavimais, tačiau visų jų prigimtis panaši.
"Kai kalbame apie aistrą pirkti, vertiname tai kaip piktnaudžiavimą, o ne priklausomybę, kaip, pavyzdžiui, nuo alkoholio ar narkotikų, tačiau tai gali būti taip pat pražūtinga, jei žmogus nebepajėgia savęs valdyti", - sako šeimos centro vadovė Jūratė Lenkuvienė. Jos teigimu, tapti nuo ko nors priklausomi gali žmonės, kurie jaučiasi vieniši, prastai save vertina, nejaučia aplinkinių meilės.
Trumpalaikis malonumas, padedantis pasijusti geriau, palengvina situaciją. Tačiau tai negali užpildyti dvasinės tuštumos ir tenka tai kartoti vėl ir vėl. Riba tarp normalaus elgesio ir piktnaudžiavimo beveik nejuntama, o tarp piktnaudžiavimo ir priklausomybės - labai slidi.

Medžiotojo instinktas

Manoma, kad azartiškiausi lošėjai ir pirkėjai yra tie asmenys, kurių medžiotojo instinktas stipriausias. Juk sekti žvėrį ir jausti malonumą, nepaisant nuovargio ir pavojaus, sugebėjo ne visi. Azarto esmė - gauti daugiau nei priklauso. Žaidėjas kaskart būna tikras, kad jį labiau nei kitus lydi sėkmė.
Visi lošti mėgstantys žmonės pasižymi panašiomis savybėmis - jie stengiasi prognozuoti situaciją, bet gyvena šia diena ir sugeba žaibiškai priimti sprendimus, teigia Rusijos psichologas, praktikuojantis psichoterapeutas Nikolajus Naritcynas. Ištikus nesėkmei, tie žmonės kaltina aplinkybes, žaidimo partnerius, bet tik jokiu būdu ne save.
Moterys labiausiai mėgsta medžioklę parduotuvėse. Nesvarbu, ko ieškoma - vaisių, kojinių ar papuošalų, svarbiausia - noras gauti daugiau ir pigiau. Tokia moteris, išeidama iš namų, "dėl visa ko" pasiima visus šeimos pinigus. Ją persekioja mintis, kad gali pasitaikyti proga itin naudingomis sąlygomis įsigyti ką nors labai vertingo ar reikalingo. Jos dažniausiai net nežino, kas tai galėtų būti, todėl apie pirkinio reikalingumą apskritai neverta kalbėti.

Agresyvumas

Dar viena išskirtinė žaidėjo-azartiško pirkėjo savybė - agresyvumas. Kuo didesnė suma, kuria rizikuojama, tuo labiau auga agresyvumas ir malonumas. Potencialų lošėją galima pažinti ir pagal tai, kad jis šuoliams į vandenį renkasi patį aukščiausią bokštą, o į žygius kalnuose eina be specialios įrangos.
Vyrų noras rizikuoti bent Rusijoje yra vertinamas kaip teigiama, vyriška savybė. Kazino jis dar "kaitinamas" pridedant seksualinį dirgiklį - krupjė vis dažniau dirba jaunos dailios merginos. N.Naritcyno manymu, bet kokioje, tiek gyvūnų, tiek žmonių grupėje į medžioklę eina jauni patinai, kurių parneštas gausus laimikis pelnys kitos lyties gentainių prielankumą. Tad laimėjimas, kurio liudininkės yra jaunos gražios moterys, tarsi patvirtina lošėjo vyriškumą. Psichoterapeutas sako, kad vyrai, kurie neabejoja savo vyriškumu, nejaučia poreikio jo kaskart įrodinėti, paprastai netampa ir priklausomi nuo lošimo.
Šiuolaikiniame miesto gyvenime azartiškam, mėgstančiam riziką ir agresyviam žmogui, išskyrus kriminalinį pasaulį ir gelbėjimo tarnybas, nėra kur pasireikšti. Tad lošimo stalo vilionei atsispirti tampa dar sunkiau.

Silpnybė ar priklausomybė?

Noras lošti, kaip ir noras pirkti, dar nereiškia, kad žmogus yra priklausomas. Net labai azartiškas lošėjas gali sustoti, tačiau nuo lošimo priklausomam asmeniui nebesvarbu, ar rytoj jis ir jo namiškai turės ką valgyti. Tas pats atsitinka ir su pirkimo aistrai pasidavusia moterimi.
Priklausomybę, anot psichologo Ulricho Gieseko, vadovaujančio terapijos centrui Vokietijoje, būtų galima nusakyti kaip bet kokią pasikartojančią elgseną, kuri trumpam padeda išvengti frustracijų ar jas susilpninti. Tačiau tuo pačiu ilgainiui toks elgesys kuria naujas frustracijas. Tokia priklausomybių spiralė reikalauja vis didesnių pastangų, kol žmogus patiria krachą. Jis gali imtis neteisėtų veiksmų arba nukreipti agresiją prieš save.
Tačiau, vokiečių psichologo teigimu, visi kenčiame nuo vienokio ar kitokio liguisto potraukio. Nėra žmonių, turinčių imunitetą priklausomybėms. Ypač pažeidžiami asmenys, pasižymintys jausmingumu, nuotaikų svyravimu, išgyvenantys depresiją. Jie ne visad geba valdyti stiprius jausmus, todėl elgiasi impulsyviai.
Padidintas priklausomybės pavojus tyko žmonių, kurie nesugeba užmegzti su kitais žmonėmis brandžių ilgalaikių santykių, dažnai jaučia nepaaiškinamą arba ateities baimę. Gydytojai, gydantys kenčiančius stiprius fizinius skausmus žmones, pastebėjo, kad dėl medicininių priežasčių turintys vartoti dideles dozes morfijaus, netampa nuo jo priklausomi. Bet jei narkotikais tikimasi išsivaduoti nuo emocinių skausmų, priklausomybė nuo šio narkotiko išsivysto labai greitai. Kitaip tariant, ne cheminė medžiaga sukelia priklausomybę, o tokios medžiagos vartojimas, siekiant emocinės pusiausvyros.