Uoste
ELTOS, BNS agentūros praneša, kad Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorija ateityje padidės 32 ha. Naujoje teritorijoje yra 8O namų, kurių daugelį reikės nugriauti. Problema - gyvenamuoju plotu teks aprūpinti 214 žmonių, tačiau tam kol kas nėra numatyta lėšų.
Apie tai kalbėta vakar Vilniuje Susisiekimo ministerijoje vykusiame Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtojimo tarybos posėdyje. Po posėdžio, kuriame aptarti aktualūs uosto klausimai, surengta spaudos konferencija. Joje dalyvavo uosto plėtojimo tarybos pirmininkas susisiekimo ministras Zigmantas Balčytis, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Sigitas Dobilinskas.
Posėdyje kalbėta ir apie būsimo Šventosios jūros uosto atstatymą. Tam prireiks apie 150 mln. litų. Tokią sumą tikimasi gauti iš įvairių Europos Sąjungos paramos fondų. Konkretūs uosto statybos darbai gali prasidėti 2007 metais.
Teritorijų reikia kompanijoms
Dabar Klaipėdos uosto teritorija - 415 ha. Iš viso uosto rezervinės teritorijos užima 91,7 hektaro. Artimiausiu metu per kelerius matus planuojama panaudoti 32 ha rezervinių teritorijų. Naujoje teritorijoje numatoma pastatyti naują keleivių terminalą, didelius sandėlius-šaldytuvus, galbūt nedideles trąšų fasavimo ar perdirbimo gamyklėles, tris pasienio punktus, visuomeninių pastatų. Be to, būsimoje naujoje uosto teritorijoje bus pastatytas giliavandenis uostas.
ELTA praneša, jog jau kitais metais daugelis uostamiesčio Nemuno gatvėje esančių statinių gali būti nugriauti. Vietoj šios gatvės numatyta nutiesti naują uostą aptarnausiančią geležinkelio liniją.
Vakar plėtojimo taryba įpareigojo Uosto direkciją numatyti sąlygas ir lėšas, būtinas naujai teritorijai atlaisvinti ir jos panaudojimui uosto plėtrai. Tam reikės nugriauti ten stovinčius pastatus, kurių dalis priklauso Klaipėdos savivaldybei, o dalis - privatiems asmenims. Ketinamoje uosto plėtrai panaudoti teritorijoje yra 8 gyvenamieji pastatai su 72 butais, kuriuose gyvena 214 žmonių.
Rezervinių teritorijų naudojimu labai suinteresuotos krovos kompanijos. Daugelis jų jau išnaudojo visus galimus plotus ir nebeturi vietos plėtrai. Įsisavinti naujas teritorijas pagal įstatymą galima tik skelbiant uždarus arba atvirus konkursus, o pirmenybės teisę į jas turės šalia esančios įmonės, tarp jų - privačios uosto krovos bendrovės "Bega", "Transfosa" ir "Klaipėdos Smeltė" bei naftos produktų terminalą eksploatuojanti valstybės valdoma "Klaipėdos nafta". Visos šios privačios įmonės pretenduoja į naujas uosto teritorijas - jos jau kuria plėtros planus ir naujose teritorijose numato statyti minėtus objektus.
Ar per didelės rinkliavos?
Uosto direkcija renka 7 rinkliavas (laivo tonažo, sanitarinę, krovinio, krantinių, locmano ir kitas) ir per metus surenka apie 86-90 mln. litų.
Klaipėdos uosto kompanijų atstovai mano, kad rinkliavos yra per didelės ir kenkia uosto konkurencingumui. Tačiau sudaryta darbo grupė rinkliavoms analizuoti, mano, kad vien rinkliavos negali išspręsti uosto konkurencingumo problemos.
BNS agentūra praneša, jog Klaipėdos uosto direkcija aiškinsis, ar uosto rinkliavos yra tinkamos norint didinti uosto veiklos apimtis vis didėjančios konkurencijos sąlygomis. Vakar plėtros taryba pritarė tam, kad uosto direkcija skelbtų tarptautinį konkursą rengti 350 tūkst. litų vertės studiją apie uosto rinkliavas ir jo konkurencingumą. Studijos dėka tikimasis išsiaiškinti, koks turi būti uosto rinkliavų dydis.
Galimos ir privačios lėšos
Susisiekimo ministerijos ryšių su visuomene skyriaus praneša, kad Uosto plėtojimo tarybos nariai, išnagrinėję uosto kompanijų perspektyvinius planus bei išklausę jų pageidavimus, nusprendė įpareigoti Uosto direkciją, rengiant 2006 - 2010 metų investicijų programos projektą, įvertinti pateiktus siūlymus, investavimo galimybes bei finansinius resursus, ir teikti tai svarstyti uosto plėtojimo tarybai. Manoma, kad uosto infrastruktūros plėtrai galima būtų pritraukti ir privačių kompanijų lėšas.
Dalia BIKAUSKAITĖ
Rašyti komentarą