Alkoholio ribojimai 19-mečiams ne problema: vis tiek kas nors nuperka

Jaunuoliai priemonių efektyvumu netiki

19-metis Etienne`as iš Prancūzijos studijuoti pagal „Erasmus“ programą atvyko rugpjūčio pabaigoje. Jis neslepia, kad vartoja alkoholį, tačiau sutinka – po sausio 1-osios pokyčių alkoholio įsigyti sunkiau: „Dabar tapo sunkiau išeiti į miestą su draugais, nes negaliu alkoholio nusipirkti nei šiaip mieste, nei parduotuvėse. Kaskart, kai susitinkame su draugais pasikalbėti ar pažaisti kortomis, sunkiau ir vakarėliui pasiruošti, nes iš anksto pats alkoholio nusipirkti negaliu.“

Vaikinas priduria, kad paprastai tiesiog paprašo draugų, kad šie jam nupirktų alkoholio. „Kartais bandau pats nusipirkti. Kai nepavyksta, prašau draugų. Jei ir jie negali, tai ir negeriu. [...] Visada bandau pirmiausia alkoholio nusipirkti pats, ypač, jei, pavyzdžiui, noriu išgerti vieną bokalą alaus. [...] Kartais tai pavyksta, nes pardavėjai kartais netikrina asmens dokumento“, – nurodo Etienne`as.

Pašnekovo nuomonę, žmonės, dar neturintys 20 metų, galbūt rečiau vartoja alkoholį, nes kartais jo paprasčiausiai negali įsigyti. Tačiau, įsitikinęs Etienne`as, vartojimo Lietuvoje tai stipriai nesumažins: „Tam tikrais aspektais, pavyzdžiui, šalies įvaizdžio, galbūt tai ir yra gerai, bet vis dėlto manau, kai sulauki 18-os metų, esi laikomas suaugusiu ir pats gali prisiimti teisėtą atsakomybę, turėtum galėti vartoti alkoholį. [...] Manau, kad vartojimą gal ir sumažins, bet nedaug. Jaunimas vis tiek ieškos būdų“

Ta pačia patirtimi dalinasi ir 19-metė Goda. Mergina pasakoja – norint įsigyti alkoholį, po įstatymo pakeitimų įsigaliojimo, didesnių sunkumų nekyla: „Nuoširdžiai pasakius, problemų tame nematau. Na, neparduoda, bet vis tiek randi būdų, kaip įsigyti. [...] Prašai draugų. Kai jau ruošiesi kažkokiam vakarėliui, tai, žinoma, pasiprašai anksčiau, pasiplanuoji, pasiruoši. Iš tikrųjų nuperka vyresni pažįstami.“

Godos teigimu, po įstatymo pakeitimų tiesiog tenka labiau planuoti, kada ketini vartoti alkoholį, ir dažniau pasirinkti vartojimą namuose, o ne viešose vietose: „Tie ribojimai yra, jie kažkiek prikausto, bet situacijos turbūt nelabai keičia. Vis tiek visi geria taip pat, kaip anksčiau gėrė, tik alkoholį kitais būdais gauna. [...] Manau, kad alkoholio suvartojimo kiekių tai nepadės sumažinti, nes uždraustas vaisius dar skanesnis. Turbūt ne vienas mūsų pirmą kartą alkoholio paragavo dar neturėdamas 18 (kai buvo  galima vartoti nuo 18 metų).“

Mergina priduria – nors pasirinkta priemonė nėra bloga, jos nuomone, ji neturės didelės įtakos tam, kiek alkoholio suvartoja jaunuoliai.

„Pati dirbu bare, kur pardavinėju alkoholį, moku mokesčius, nuomojuosi namus, bet negaliu turėti tam tikrų privilegijų, kurias turi dvidešimtmečiai. Kai grįžti po darbo ar nori išeiti į miestą su draugais, nes tavo toks laisvalaikis, esi ribojamas“, – tvirtina Goda.

A. Matulas: noriu paneigti mitą, kad A. Veryga – didelis kovotojas su alkoholizmu

Anot Seimo nario konservatoriaus A. Matulo, situacija tapo dviprasmiška – dalis įstatymo pakeitimų jau buvo pasiūlyti anksčiau, ne dabartinės valdančiosios daugumos, tačiau priimtos pataisos ankstesnių neatitinka.

„Noriu šiek tiek priminti istoriją ir vis dėlto paneigti visuomenėje mitą, kad sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga yra labai didelis kovotojas su alkoholizmu. Tie darbai, didžioji jų dalis, jau buvo padaryta anksčiau. 2000 m. vadinamoji naujoji politika, kelios partijos, kurios parlamente buvo valdžioje, visiškai liberalizavo alkoholio reklamą, alkoholio pardavimą, buvo leidžiama pardavinėti, reklamuoti dieną naktį. Net žymūs sportininkai reklamavo. 2007 m., pagal statistikos duomenis, tapome viena iš labiausiai prasigėrusių valstybių Europoje ir pasaulyje dėl tų padarytų klaidų“, – tvirtina A. Matulas.

Jo teigimu, dėl šios priežasties vėliau buvo imtasi riboti reklamą, pardavimo laiką, prekybą kioskuose ir degalinėse: „Sunkiai sekėsi priimti įstatymo pataisas, nes Seimo dauguma vis dėlto tokio nusistatymo ryžtingai kovoti su alkoholizmu neturėjo. [...] Praeito Seimo kadencijos pabaigoje buvo pateikti ir mūsų partijos siūlymai, kaip riboti alkoholio pardavimą ir reklamą. Deja, reikia pripažinti, šiuo metu sprendimai [...] yra su tam tikrais perlenkimais, su tam tikromis klaidomis.“

A. Matulo įsitikinimu, priimtos įstatymų pataisos lemia, kad didelė dalis jaunų žmonių yra priversti pažeisti įstatymus: „Šiuo metu sudarėme dviprasmišką situaciją, kad didžiąją dalį visuomenės, jaunų žmonių, padarėme nusikaltėliais, kurie priversti pažeisti įstatymus, ir šiuo atveju, man atrodo, prieš priimdami bet kokį sprendimą, turėtume labai rimtai išdiskutuoti. Dėl prekybos laiko sutrumpinimo irgi yra tam tikrų pasekmių.“

Kaimuose parduotuvės pradėjo dirbti trumpiau

Prekybos įmonių asociacijos vadovas Laurynas Vilimas sutinka su A. Matulo išsakyta mintimi, kad anksčiau siūlytos įstatymo pataisos buvo racionalesnės. Anot L. Vilimo, nors ir tada ne visi pakeitimai buvo palaikomi verslininkų, bet pavyko išvengti nesusipratimų, kurie pasitaiko dabar. Kaip pavyzdį pašnekovas pateikia alkoholio reklamų plėšymą iš žurnalų.

L. Vilimo pastebėjimu, kalbinti jaunuoliai taip pat įrodo, kad įstatymas vis dėlto neveikia tinkamai: „Kitų šalių pavyzdžiai tikrai parodė, kad reikėtų (jei jau ribojame amžių) nustatyti ribą tarp silpnųjų ir stipriųjų gėrimų, nes kitaip išeina tokia parodija – girdime žmones, kurie sako, kad „įstatymas yra, bet mes jį apeiname“. Tai diskredituoja pačią vartojimo mažinimo Lietuvoje mintį. Vartojimas tikrai nėra mažas. Nei aš, nei kas kitas nesakys, kad problemos nėra, bet visos priemonės turi būti išdiskutuotos Seime, visuomenėje.“

Su L. Vilimo kritika sutinka ir A. Matulas. Jo tvirtinimu, pasienyje esančių parduotuvių savininkai jau sutrumpino darbo laiką, atleido dalį darbuotojų, nes dėl alkoholio pardavimo ribojimų žmonės pasirenka apsipirkti kaimyninėse valstybėse. Dėl šios priežasties mažėja ne tik alkoholio, bet ir kitų prekių pardavimo rodikliai.

„Žinodamas, kad mane kviečiate į laidą, bendravau su verslininke Vida iš Pasvalio, kuri valdo daugiau kaip 35 parduotuvių. [...] Ji parodė dokumentus iš parduotuvių, kurios yra nuo Pasvalio iki Saločių, šalia kelio „Via Baltica“. [...] Tomis dienomis ji atleido tris darbuotojus, sutrumpino darbo laiką ir pastebėjo, kad pirkėjai ne tik perka mažiau alkoholio, bet ir mažiau maisto produktų“, – akcentuoja A. Matulas.

Anot jo, parduotuvių savininkai taip pat pastebi, kad žmonės, turintys alkoholio priklausomybę, nepaisant pardavimo ribojimų, neretai rytais į parduotuvę užsuka jau išgėrę: „Jie vis dėlto jau ateina ir 10 val., ir 11 val., ir 12 val. jau „šilti“, jau apsirūpinę ir išgėrę to alkoholio. [...] Reikia taikytis į tikslines grupes, t. y. kaimo vyrus. Vien draudimais nieko nepadarysi. Kitas dalykas, reikėtų sumažinti stipraus alkoholio vartojimą. Šiuo atveju mes matome – apie 12 proc. sumažėjo alaus pardavimai, bet, mano giliu įsitikinimu, tuos procentus išvijome į kitas šalis. Stipraus alkoholio vartojimas ne sumažėjo, bet kaip tik padidėjo.“

Klientai alkoholinius gėrimus restorane gali pilstyti ir patys

Vieno restorano Vilniuje vadovės Justinos Kubilevičiūtės pastebėjimu, lankytojai neretai būna nepatenkinti alkoholio ribojimais. Be to, kai kurios įstatymo pataisos nėra aiškios ir pačioms viešojo maitinimo įstaigoms. Ji pateikia pavyzdį, kad vyravo skirtingų interpretacijų, ar sekmadieniais po 15 val., o kitomis dienomis po 20 val. restoranuose nebegalima pardavinėti alkoholio atidarytuose buteliuose.

„Kaip tvirtina departamentas, alkoholis turi būti išpilstytas į tara, bet tai tėra rekomendacija. Nežinau, gal įstatymas neteisingai suformuluotas, neteisingai išaiškintas, kad skleidžiama tokia dezinformacija, gal įstatymas nėra toks tikslus, nėra tiksliai apibrėžtas“, – svarsto J. Kubilevičiūtė.

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento Alkoholio ir tabako kontrolės skyriaus vedėjas Jurgis Kazlauskas tvirtina, kad įstatymas suformuluotas tinkamai. Anot jo, įstatyme nurodoma, jog po 20 val. darbo dienomis ir šeštadieniais bei po 15 val. sekmadieniais yra leidžiama parduoti tik pilstomus alkoholinius gėrimus ir turi būti užtikrinamas jų vartojimas pardavimo vietoje.

„Buvo panaikinta išimtis, leidžianti parduoti alkoholinius grimus atidarytoje taroje. Tai buvo padaryta kovojant su apsimestinėmis viešojo maitinimo įstaigomis, kai būdavo parduodami atidaryti buteliai išsinešti. Vėliau kildavo ginčai, neva nesuprato, kad čia tą butelį ruošiasi išsinešti“, – aiškina J. Kazlauskas.

Jis priduria – bendraujant dėl įstatymo pataisų su viešojo maitinimo įstaigomis, buvo akcentuojama, jog neketinama tikrinti, ar viešojo maitinimo vietose, kuriose žmonės pietauja, vakarieniauja, ant stalo nestovi atidaryti alkoholio buteliai.

„Turėtų būti bent jau pradedama pilstyti tą alkoholį. Tas pilstymas turėtų būti realus, ne taip, kaip daroma tose apsimestinėse vietose, kur į vienkartinę stiklinę truputį šliūkštelėjama alkoholio ir butelis duodamas išsinešti. Pagrindinis aspektas yra išsinešimas“, – pabrėžia J. Kazlauskas.

Jo teigimu, būtent užtikrinimas, kad alkoholio butelis nėra išsinešamas, yra pagrindinis šios pataisos tikslas.

„Sprendžiant atsakomybės klausimus, kiekviena situacija visuomet yra vertinama individualiai. [...] [dėl kiekvienos situacijos sprendžia tas] Kas taiko įstatymą konkrečioje situacijoje, kas sprendžia atsakomybės taikymo klausimą, ar galėjo būti kažkoks pažeidimas. Pagrindinis akcentas yra išsinešimo“, – sako J. Kazlauskas.

Vis dėlto, L. Vilimo tvirtinimu, tokie teiginiai tėra interpretacijos, nes įstatymas nenurodo, kad reikalavimas išpilstyti alkoholinius gėrimus taikomas tik apsimestinėms viešojo maitinimo įstaigoms: „Įstatyme neparašyta, kad tai taikoma pseudo viešojo maitinimo vietoms. Visiems taisyklės vienodos. Kad restoranai nežino, kaip daryti, ir kreipiasi į departamentą, kuris interpretuoja tai, ko nėra parašyta įstatyme, jau girdime.“

L. Vilimui antrina ir A. Matulis, kuris taip pat akcentuoja, kad negali būti išskiriamos individualios situacijos. Seimo nario aiškinimu, anksčiau įstatymas leido išsinešti alkoholį iš barų, restoranų atidarytoje taroje. Po įstatymo pakeitimų tai tiesiog buvo uždrausta.

„Nuo 20 val. ar 15 val. sekmadieniais jokio išsinešimo jokiame pavidale – atidarytame ar neatidarytame – negali būti. Restorane, nežiūrint laiko, gali pilstyti ką nori. Gali stovėti butelis šampano, vyno, degtinės. Gali būti išpilstoma [pačių klientų], nebūtina iš karto perpilti į kitą tarą“, – akcentuoja A. Matulas.

Jis sutinka, kad įstatymo formuluotės galėjo būti netikslios, todėl tvirtina, kad tai reikėtų svarstyti atidžiau.