Alžyras tebesaugo klaipėdiečio žūties paslaptį

Įvykio pėdsakais

Alžyre mokyklinės praktikos metu paslaptingai žuvusio dvidešimtmečio klaipėdiečio motina niekam nereiškia jokių pretenzijų. Ji tik nori žinoti tiesą, kas nutiko laive, kuriame dirbo jos sūnus. Griežtai atmesdama savižudybės versiją, moteris tiki, kad Alžyro policija atliks išsamų tyrimą ir išsiaiškins visas šio paslaptingo įvykio aplinkybes.

Klaipėdos laivininkų mokyklos direktorius Vytautas Benetis tik vakar sužinojo, jog jau rastas šios mokyklos trečiakursio Mariaus Baltrušaičio kūnas. Šiemet birželio mėnesį Marius būtų šventęs dvidešimties metų gimtadienį, jam būtų buvęs įteiktas mokyklos baigimo diplomas.

Versijų, kas nutiko Alžyro Orano uosto akvatoriją gilinančioje žemkasėje "Cyrus", kurioje Marius atliko praktiką, buvo kelios - pradedant vaikino pabėgimu ir baigiant jo pagrobimu.

Iškart po to, kai pernai gruodį Marius netikėtai dingo iš laivo, buvo pranešta ir jaunuolio artimiesiems, ir mokyklai. Ši apie įvykį informavo Lietuvos saugios laivybos administraciją bei Švietimo ir mokslo ministeriją.

Artimieji susisiekė ir su laivo kapitonu, ir su Marių įdarbinusia kompanija. Jie buvo informuoti apie paiešką bei apie atliekamą tyrimą.

Lietuvos teisėsaugininkai pranešimą iš Alžyro apie tai, kad sausio mėnesį rastas žmogaus kūnas yra dingusio klaipėdiečio, gavo tik šių metų gegužės 25 d.

Žuvusiojo motina tikisi, jog sūnus palaikai bus pargabenti į Klaipėdą ir palaidoti.

Prieš dingimą kalbėjo telefonu

Laivininkų mokykla jau ketvirtus metus bendradarbiauja su Nyderlandų kompanija "Royal Boskalis Westminster", kuri įdarbina mokyklos moksleivius ir suteikia jiems galimybę atlikti praktiką laivuose. Mokykla, "Boskalis" ir mokinys pasirašo trišalę sutartį. Pasirašęs tokią sutartį, Marius pernai lapkričio mėnesį išskrido į Alžyrą.

Su juo buvo dar vienas Laivininkų mokyklos moksleivis. Su Italijos vėliava plaukiojančioje žemkasėje "Cyrus" dirbo 5 lietuviai, filipiniečiai, olandai, kapitonas - italas.

Elektroniniu paštu atsiųsta viena iš paskutiniųjų Mariaus nuotraukų, kurioje jis įsiamžino su draugais

Irena Baltrušaitienė pasakojo, jog sūnus džiaugėsi, kad įgula labai draugiška, kapitonas geras. Marius draugavęs su filipiniečiu.

Beje, pernai vasarą Marius irgi atliko praktiką tame pačiame laive, tik Jungtiniuose Arabų Emyratuose, ir grįžo patenkintas.

Šį kartą žemkasė atliko gilinimo darbus Alžyro uoste. Marius pasakojęs, kad mieste nėra kur nueiti, esą ten vien statybos.

Įgula gyveno miesto viešbutyje, ne laive. Už darbą ir praktikantams buvo mokamas atlyginimas - 250 JAV dolerių per mėnesį. Darbo ir gyvenimo sąlygos laive nebuvo blogos, atmosfera jame taip pat buvo normali. Tačiau po dviejų darbo savaičių Marius dingo iš laivo. Tą pačią dieną jis dar kalbėjosi su mama telefonu.

Yra ryklių

Marius laive ėjo motoristo elektriko pareigas. Naktį, atėjus kavos pertraukėlei, vaikinas išėjo iš mašinų skyriaus į įprastą vietą laive, kur geriama kava, bet iki ten taip ir neatėjo.

Po kurio laiko buvo paskelbta vaikino paieška. Kartu su Mariumi buvę draugai tikinę, jog ieškoma buvo ilgai ir kruopščiai.

Tik praėjus maždaug mėnesiui po vaikino dingimo, pakrantėje buvo rasta žmogaus kūno dalis. Sulyginus palaikų ir dingusio klaipėdiečio tėvo DNR formules, paaiškėjo, kad kad tai Marius. Tuo neabejoja ir jo mama.

Viduržemio jūroje yra ryklių, tad neatmetama galimybė, jog ryklys galėjo sudarkyti kūną.

Versijos

Draugai ir artimieji labiau linkę tikėti versija, kad Marius buvo pagrobtas, nei, kad jis būtų nusižudęs.

Mama sako nerandanti jokio logiško motyvo, kuris galėtų paaiškinti, kas galėjo tapti jos sūnaus žūties priežastimi. Kartu su Mariumi tame laive buvę vaikinai grįžę negalėjo nieko konkretaus pasakyti, nes viskas esą buvę taip netikėta. Dar ilgai vaikinai galvoję, kad musulmonai pareikalausią išpirkos už Marių. Tokių pagrobimų šioje šalyje pasitaiko.

Beje, uostas buvęs uždaras ir gerai saugomas. Kad koks nors pašalinis galėjo patekti į laivą, - mažai įtikima. Marius pasakojęs, jog norintieji patekti į uostą buvo tikrinami keliuose patikrinimo postuose.

Marius buvo uždaro būdo, nesiveldavo į ginčus, geriau patylėdavo. Buvo tvirto kūno sudėjimo, sportavo, norėjo įsigyti vyrišką specialybę. Artimieji mano, jog, jeigu jis būtų iškritęs iš laivo, galėjo plaukti.

Beje, vandens temperatūra tuo metu buvo tik 5-6 laipsniai. Iki kranto buvo daugiau kaip 100 metrų.

Priimami geriausieji

Laivininkų mokyklos direktorius V. Benetis mokykloje dirba jau 35 metus. Per visą tą laiką iš praktikos negrįžo du moksleiviai.

Prieš kelerius metus vienas moksleivis dirbdamas žvejybos laive susirgo, jam pakriko psichika ir galiausiai jis nusižudė.

Prieš Mariui išvykstant į praktiką, direktorius su juo kalbėjosi, vaikinas buvo nusiteikęs normaliai. Pasak direktoriaus, į praktiką "Bokskalis" ima tik pačius geriausius, gerai mokančius anglų kalbą moksleivius.

"Boskalio" kompanija Klaipėdoje turi atstovybę. Iš Roterdamo atvyksta vadybininkas ir kalbasi su kiekvienu moksleiviu. Atrenkami 11-12 moksleivių. Kartą mokyklos direktorius nustebo, kad valdybininkas atsisakė priimti į praktiką vieną gerai angliškai kalbanti gabų vaikiną todėl, kad jis esąs įžūlus, kad dėl to laive jam gali kilti problemų.

Laivininkų mokyklos moksleiviams būtina pusės metų plaukiojimo praktika. Tačiau, pasak V. Benečio, labai sunku priprašyti kompanijų, kad priimtų praktikantus. Vietos laivuose jiems ieškoma ir per įdarbinimo kompanijas.

"Boskalio" atstovai patys samdo jūreivius, be tarpininkų.

Anksčiau praktiką atliekančius moksleivius prižiūrėdavo pats mokyklos direktorius. Dabar tokios galimybės nėra. Atsakomybę už saugumą prisiima kompanija, kuri įdarbina praktikantus. Mokykla neturi galimybių juos apdrausti, ar kontroliuoti juos darbo vietoje. Kasmet praktiką reikia atlikti beveik 200 moksleivių.

Dalia BIKAUSKAITĖ