Amatas neįgaliesiems - gyvenimo prasmė ir sparnai.

Žemaičių Naumiesčio politechnikos mokykla, gyvuojanti jau beveik pusę amžiaus, nuo 1995-ųjų metų kasmet priima mokytis amatų ir tris sutrikusio intelekto moksleivių grupes iš visos respublikos specialiųjų internatų, daugiausia iš Vilniaus ir Klaipėdos. Į visuomenę jau interguota 120 jaunuolių, sėkmingai suradusių darbą, namus ir savo vietą gyvenime. Šiais metais bus parengta jau šeštoji būsimųjų statybininkų apdailinikų, remontininkų ir virėjų laida. Pedagogų tvirtinimu, neįgaliųjų, arba "speckontingento" mokymas visiškai pasiteisino.

Nepažįstantys tėvų namų arba kova už būvį

"Perskaičius ugdytinių bylas paaiškėja, jog dauguma jų net nežino, kas yra jų tėvai, šeima ir koks likimas laukia, - sakė Žemaičių Naumiesčio politechnikos mokyklos etikos ir geografijos mokytoja Erika Gerlikienė. - "Prestižiskiausia specialybė - virėjų, ir tai paprastas dalykas: žmogui šilta, visada pavalgęs. Mano nuomone, kai kurie paaugliai nėra sutrikusio intelekto ir tik dėl asocialių tėvų kaltės ir nepriežiūros atsidūrė ten, kur viskam užtrenkiamos durys internatuose. Baigę specialiosiose mokyklose 9 - 10 klasių, jie nori mokytis toliau ir nesupranta, kad ten buvo adaptuotos programos, žemesnis lygis. Jie diena iš dienos kovoja už savo būvį. Visi nori gauti, bet patys nenori nieko duoti - tai bene dominuojantis bruožas atėjusių iš globos įstaigų. Štai vienas vaikinas toks "skūpus", kad per pamoką būtinai ką nors iš tavęs išprašys. Jiems tik rūpi, kaip išgyventi šiandie, jie nemoka tvarkyti savo pinigų, atidėti rytdienai. Turime ir ydingų jaunuolių, agresyvių, tad ne visada galiu kantriai ištylėti, reikia sustabdyti; jie tą ribą tarp savęs ir mokytojo sumažina iki minimumo, pradeda tave šantažuoti, provokuoti. Tačiau turi vieną gerą bruožą - vieningumą: jei vienam reikia pinigų, visi susimes, tas kolektyvo jausmas stiprus kaip bandos instinktas. Kiekvienas savaip dėmesio pareikalauja. Patikėkit, jie neturi baimės ar gėdos jausmo, užtat laisvai ir jaukiai jaučiasi scenoje, noriai dalyvauja saviveikloje. Dauguma vaikinų kruopščiai siuvinėja, labai gražūs jų rankdarbiai ir piešiniai (beje, daug yra kairiarankių). Jeigu užduotis ne pagal sugebėjimus, mokinys jos išvis neatliks; privalome išryškinti sugebėjimus kuriai nors sričiai. Jie negali protauti taip, kaip sveikieji, bet dažnai darbą sugeba atlikti kuopščiau, meniškiau. Kuriam sekasi taikomoji matematika, gali ilgai skaičiuoti, kitam patinka nurašyt tekstą, nors jo nesuvokia. Per etikos pamoką kalba apie skaudžius dalykus - apie šeimą, nesigėdydami grupės su pasididžiavimu pasakoja, kaip girtą motiną mušė taburete, kitaip smurtavo. Taip, ilgisi namų, nori juos turėti ir su ilgesiu mena buvusias auklytes, mus lygina su jomis, ieško panašių bruožų. Čia itin stiprus ryšys tarp brolio ir sesers. Jeigu negaluoji, jie iškart pastebi ir jautriai reaguoja, nori kuo daugiau sužinoti apie savo mokytoją. Jeigu po pietų pavargę, aš leidžiu pasirėmus pasnausti, o jeigu nervinasi, išleidžiu pasivaikščioti, pasižvalgyti, nusiraminti, tik prieš tai patikinu, kad tikrai dienyne nebus pažymėta "n". Be bendrojo lavinimo pamokų tris kartus per savaitę vyksta praktikos užsiėmimai pagal specialybę" - sakė mokytoja.
Prisimena, kaip iš pradžių net patyrusiems pedagogams nepadėjo kursuose įgytos žinios, ir dirbti su intelekto sutrikimų turinčiais jaunuoliais buvo sunku. Ir ne tik todėl, kad tarp jų yra sergančiųjų epilepsija, kai kurie kartais gydosi Švėkšnos psichiatrijos ligoninėje. Žmogus didelis savo visuma, totališku pasaulio suvokimu, o čia paaiškėjo, jog kiekvienas ugdytinis - savita, autentiška, bet nelabai vientisa asmenybė, ir klasę "suderinančių", jungiančių bruožų labai nedaug. Tik jie buvo itin tiesūs, turėjai paisyti jų nuomonės ir norų, būti labai atviras, kad užsitarnautum pasitikėjimą; tuomet mokytojos prašydavo intymiausių patarimų. - "Į meilę jie žiūri labai paprastai, jei vaikinas su mergina draugauja, t a i ir įvyksta", - mokytoja sakė, kad ir bendrabučių auklėtojos daug aiškina apie sekso kultūrą, kontracepsiją ir pasekmes. Pernai vaikutį pagimdžiusi mergina lanko jį kūdikių namuose ir rimtai ketina jį pasiimti, kai tik gyvens savarankiškai.

Darbo ir pareigos skonis

Socialinė darbuotoja Irena Vismantienė sakė, jog iš baigusiųjų Žemaičių Naumiesčio politechnikos mokyklą retas kuris iš anksto prašosi apgyvendinamas pensionate. Paprastai jo tėvai irgi visą gyvenimą yra praleidę "Vilties namuose". Didžioji dalis ugdytinių išvyksta į gimtinę, kur jų laukia močiutė, teta ar globėjai. Našlaičiai iš valstybės gauna 6 tūkstančių litų paramą. Iš anksto užmezgamas ryšys su rajonų socrūpyba. Pasak pedagogų, ugdytiniai reiklūs savo gyvenimo sąlygoms ir nesileidžia skriaudžiami. Per trejetą mėnesių darbo praktikos ugdytiniai dažnai taip įtinka darbdaviams, jog šie noriai priima nuolatiniam darbui. Tačiau užsienyje darbdaviams, suteikusiems galimybę neįgaliesiems, suteikiama lengvatų, mažinami mokesčiai, jie skatinami. Žemaičių Naumiesčio politechnikos mokyklos absolventams pavyksta įsidarbinti koldūnų fabrikėlyje, duonos kepykloje, privačiame bare ar net didmiesčio restorane, o vienas šaunus vyrukas ne tik uždarbiavo užsienyje, bet ir įtaisė į darbus savo grupės draugus. Kartais "žemnaumiestiečiai" tokie išrankūs, jog priimti į "Taupos" parduotuvę, išeina į konditerijos cechą, iš ten - dar kitur. "Tiek gyvenimo mėtyti vėtyti jie kabinasi į jį, vertina darbą ir savo amatą laiko labai svarbiu, - tai irgi išskirtinis jų bruožas. Bėda tik, kad ne visiems užtenka kantrybės išlaikyti savo šiltą darbo vietelę, nors patekdami ten turėjo įdėti daug pastangų ir darbo. Noriai triūsia pas ūkininkus, tik kas nors turi būti šalia ir prižiūrėti,"- pastebi pedagogės. Kartais darbdaviai sudaro itin palankias gyvenimo sąlygas, kurį laiką samdiniams net nereikia mokėti už buto komunalines paslaugas.
Mokyklos valgykloje pamainomis dirbantys mokiniai išmoksta serviruoti stalą, paruošti tešlą, pagaminti mėsos produktų, kepti tortus ir net duoną. Mokinių iškeptų "skruzdėlynų" ar kitų kepinukų miestelėnai ateina nusipirkti kasdien, sėkmingai prekiaujama per šventes, muges. Neseniai už savo uždirbtus pinigus mokiniai įgijo mikrobangę krosnelę. Mokykloje daugelis remonto statybos darbų atlikta pačių mokinių: tinkuota, dažyta, mūryta, klotos plytelės, įvairūs santechnikos ir interjero darbai. Žvalgydamiesi po tvarkingą bendrabutį, pastebėjome, jog žmonių su intelekto sutrikimais ir kitų čia gyvenančių moksleivių (būsimų automechanikų, kirpėjų, suvirintojų) buityje nėra skirtumo: drauge kompiuterinėje naršo po Internetą, tvarkosi, sportuoja ir linksminasi diskotekoje.

Baimė dėl ateities ir šiurpūs praeities išgyvenimai

Mokyklos psichologė Jurgita Paičienė ką tik baigė magistrantūrą. Ji pasakojo neseniai lankiusis pas kolegas Vokietijoje, su kuriais vykdoma bendra neįgaliųjų integracijos programa. Ten panašioje mokymo įstaigoje dirba net šeši psichologai ir aštuoni socialiniai darbuotojai, tiesa, ten mokomi bei reabilituojami ir suaugusieji. Nors Jurgita prisipažino, kad mokiniai dažnai painioja jos pareigas su felčerės ar socialinės darbuotojos, konsultuotis ateina tie, kuriems labiausia trūksta socialinių įgūdžių, paprastučio patarimo ar užuojautos. Tarkim, mergina už savo pinigus "aprengia" draugę, arba nusiperka 40 dydžio batus, nes telpa koja, vadinasi, tinka, o iš tiesų ji nešioja 34 numerio batus... "Dažnai opiausia problema jiems, kaip išgyventi, kai reikės iš čia išeiti. Savo menkavertiškumo išgyvenimas. Aišku, bent pirmuosius metus tokį žmogų, pradėjusį savarankišką gyvenimą, turėtų stebėti socialinis darbuotojas. Į pensionus sugrįš tik tie, kurie sunkiai orientuojasi aplinkoje, žymiai sutrikę jų pažintiniai procesai. Per trejus darbo metus man teko susidurti su vaikystėje patyrusiais seksualinį išnaudojimą trimis mergaitėmis ir berniuku. Šie jų išgyvenimai niekada visiškai neišdils, bet mums reikia dar kartą išgyventi tą stresą, kad pašalintume įtampą, tam tikras baimes, nerimą. Pasikviečiu žmones, perskaičiusi bylas, kiti patys ateina. Mokomės bendravimo psichologijos: kaip save pateikti, apsirengti, kaip parašyti prašymą. Jie neturi šeimos modelio, tad tėvo ir motinos vaidmenis suvokia labai banaliai. Diskutuojant aiškėja, jog jie supranta, kad net šeimoje išlieka tik stipriausias ir agresyviausias. Jie dažnai jau išmokę elgtis agresyviai, impulsyviai, bet visa tai galima koreguoti".

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.
Sidebar placeholder