Amerikai patogu lošti "naujo priešo" korta.

Rugsėjo 11-osios metinių išvakarėse įvertinti šios tragedijos įtaką šiandieniniam pasauliui "Vakarų ekspresas" paprašė filosofo, kultūrologo profesoriaus Leonido Donskio, beje, tais metais kaip tik dirbusio Amerikoje, ir Klaipėdos universiteto Istorijos katedros vedėjo docento Vyganto Vareikio.

Siaubinga pamoka

"Žmonėms, kurie susiduria su kultūrų studijomis, tai nesukėlė nuostabos. Antimodernistų neapykanta modernistams buvo aiški jau seniai, - teigia prof. L. Donskis. - Šiuo metu ne visas islamas, bet kai kurios jo radikaliosios kryptis yra tiesiog persismelkusios antivakarietiška atmosfera ir pulsuoja neapykanta".
Pasak filosofo, JAV tai buvo siaubinga pamoka. "Visiška žvalgybos ir visų kitų spec. tarnybų fiasko. Didžioji dalis amerikiečių manė esą visiškai saugūs. Rugsėjo 11-oji sužlugdė šį mitą.
Tuo metu, kai Ameriką ištiko ši nelaimė, aš taip pat buvau šioje šalyje, skaičiau paskaitas Alabamos universitete. Teko raminti ten studijavusius studentus, mačiau tarp jų kylančią paniką", - pasakojo L. Donskis.
Anot jo, viena šios panikos pasekmių - buvo pradėti engti niekuo nekalti žmonės, vien dėl to, kad jie - tamsaus gymio, nebuvo išvengta ir keleto tokių žmonių mirčių.

Paranojiškos visuomenės

Pasak profesoriaus, terorizmo grėsmės akivaizdoje gali pradėti formuotis uždaros visuomenės, kuriose vis įtakingesnės taps specialiosios tarnybos. Kitaip tariant, gali atsirasti paranojiškų visuomenių, ims plisti ksenofobijos bangos. Tai ypač pavojinga daugiatautėms valstybėms, nes jose gali atsirasti skilimą skatinančių pleištų.
L. Donskis sakė į JAV jėgos politiką žiūrįs kritiškai, nes ji yra labai pavojinga. "Aišku, kad tokį režimą, kaip Talibanas, kuriam valdant, Afganistano stadionuose buvo šaudomos moterys, būtinai reikėjo nušluoti nuo žemės paviršiaus. Tačiau vienašališki veiksmai, kaip Irako atveju, gali sugriauti visą tarptautinių santykių sistemą ir moderniąją diplomatiją", - kalbėjo pašnekovas.
Dž. V. Bušas, anot L. Donskio, "naujo priešo" korta gali naudoti iki begalybės. Taip mobilizuojamos patriotinės Amerikos jėgos, bet tai paranku ir pačiam prezidentui siekiant būti perrinktam antrai kadencijai."Tačiau reikia suprasti, kad jokia šalis viena negali išspręsti tokios problemos kaip terorizmas. JAV turi viską spręsti kartu su savo partneriais", - teigia profesorius.

Pretekstas naudoti jėgą

"Po rugsėjo 11-osios Amerika kaip vieną savo svarbiausių veiklos principų ir užsienio politikos krypčių deklaravo kovą su terorizmu. Afganistane ir Irake - valstybėse, kurios buvo laikomos potencialiai pavojingomis Amerikai, jau yra amerikiečių kariuomenė. Tačiau pagrindiniai tikslai - visiškai sunaikinti Talibaną, "Al Kaeda" ir sučiupti Osamą bin Ladeną, dar nėra pasiekti", - teigia Klaipėdos universiteto Istorijos katedros vedėjas docentas Vygantas Vareikis.
Pasak jo, po dvejų metų rugsėjo 11-osios įvykius galima vertinti ramiau ir objektyviau. "Viena vertus, tai Amerikai buvo naudinga - JAV įgavo pretekstą veikti savarankiškai, užimti Afganistaną. Tokiam veiksmui tarptautinėje bendruomenėje beveik niekas ir nesipriešino, nes Talibanas buvo priglaudęs O. bin Ladeną ir rėmė teroristus. Tačiau su ta pačia vėliava buvo atakuotas ir Sadamas Huseinas, nors kažin, ar Irakas buvo pagrindinis terorizmo centras. Šitoje situacijoje amerikiečiai jau yra šiek tiek įklimpę - nerasta nei masinio naikinimo ginklų, nei ryšių su "Al Kaeda", - įžvelgia V. Vareikis.
Pasak jo, akivaizdu, kad pasaulis dabar yra vienpoliarinis - Amerika turi didžiausią jėgą ir pretekstą ją panaudoti. "Tačiau tarptautinės teisės požiūriu, tinkamo preteksto pulti Iraką ji neturėjo. Išskyrus nebent tai, kad Irako režimas naikino savus žmones. Tačiau tokių režimų pasaulyje yra ne vienas", - sakė docentas.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.
Sidebar placeholder