Ministras pirmininkas baiminasi, kad dėl pirmą kartą istorijoje sumažinto Jungtinių Valstijų skolinimosi reitingo ir Pietų Europos valstybių finansinių problemų tarptautinės rinkos kol kas dar negrįžta į stabilesnę būseną.
Lietuvos respublikos valstybės skola
„Todėl, be abejo, gali būti įvairių scenarijų. Nesiimčiau prognozuoti, kaip gali dalykai klostytis, bet turime būti pasiruošę bet kokiems scenarijams, tikėdamiesi, kad kas nors labai blogo neįvyks. Tačiau bet kuriuo atveju matydami visą situaciją turime suvokti, kad Lietuvoje mūsų pagrindinis uždavinys yra būti pasiruošus tam, kad tarptautinėse rinkose gali susiklostyti tokia situacija, jog mums skolintis didesnio deficito finansavimui gali vėl tapti problemiška. Todėl pastangos mažinti skirtumą tarp didelių išlaidų ir ne tokių didelių valstybės pajamų turi būti labai nuoseklios“, - žurnalistų paprašytas pakomentuoti, kaip problemos finansų rinkose gali atsiliepti Lietuvai, sakė A.Kubilius.
Premjeras patikslino kalbąs apie Lietuvos skolinimąsi nepalankesnėmis sąlygomis, t.y. brangiau. Tai esą gali lemti tarptautinėse rinkose kylanti įtampa, kaip panašiai buvo 2008-aisiais po finansų krizės JAV.
Net ir be būsimo skolinimosi Lietuvos įsipareigojimai jau šiuo metu gerokai viršija metinio šalies biudžeto pajamas. Bendra valdžios skola (įskaitant ir savivaldybes) yra 37,8 mlrd. litų. Tiesa, tai - balandžio 1 dienos duomenys, bet naujesni neskelbiami. 2008-ųjų pabaigoje, kai prasidėjo dabartinės Vyriausybės kadencija, Lietuva buvo skolinga vos 17,37 mlrd. litų.
Centrinės valdžios (be savivaldybių) skola dabartinės Vyriausybės valdymo metu taip pat drastiškai išaugo nuo 16 mlrd. litų 2008-ųjų pabaigoje iki 34,967 mlrd. litų dabar. Skolos liūto dalį sudaro užsienio skola - 27 mlrd. litų. Vidaus skola siekia 7,454 mlrd. litų. Iš jų daugiausiai - per 6 mlrd. litų - finansiniam sektoriui.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą