Ant Alacho svarstyklių (V)

Įspūdžiai

Jau kitą savaitę iš Irako į gimtinę turėtų grįžti pusę metų atitarnavę lietuviai, tarp kurių - ir klaipėdiečiai.

Vienas jų, grandinis Martynas Šimkus interviu Basros regione prieš daugiau nei savaitę apsilankiusiam "Vakarų ekspreso" žurnalistui atvirai apibūdino savo tikslus Irake, požiūrį į vietines moteris ir patirtą kultūrinį šoką.

Šaudyti netrokšta

Su klaipėdiečiu, 26-erių metų M. Šimkumi "Vakarų ekspreso" žurnalistui buvo pasiūlyta pabendrauti kario apartamentuose - vadinamajame konteineryje.

Ant sienų kabojo automatas "M-16" bei žmonos nuotraukos.

Ko gi tau prireikė tame nesvetingame Irake?

- Esu karys, todėl tai yra mano tarnybos dalis. Lietuvos kariuomenė dalyvauja tarptautinėse taikos palaikymo operacijose, viena jų vyksta čia - Irake.

Kaip jautiesi - labiau taikdariu ar pašaudyti trokštančiu militaristu?

- Na, nei vienas iš mūsų čia neatvyko pašaudyti. Mes nesame kokie banditai ar chuliganai, kurie tik ir trokštų kraujo. Per visą beveik pusės metų tarybos Irake laikotarpį neteko iššauti nė vieno šūvio. Tai yra labai gerai bei atspindi situaciją - ne šaudyti čia atvykstama, o padėti palaikyti taiką ir apmokyti vietinius, kad jie galėtų patys perimti valdžią.

Šaudyti mums tenka tik šaudyklose, į kurias vykstame kas antrą savaitę.

Bet čia vis viena nesaugu - nebuvo tau minčių užsiauginti barzdą, gal musulmonai labiau gerbtų?

- Tai - tiesa. Per patruliavimus vietiniai dažnai mūsų klausinėja: kodėl gi mes skutamės? Jie neskuta savo barzdų jau tuomet, kai jos tik pradeda augti - nori atrodyti vyresni. O pas mus - atvirkščiai.

Merginos mojuoja

Gal tokie švariai apsiskutę kareivukai vietinėms merginoms labiau patinkate - ar pasižvalgai į jas?

- Na, su merginomis sudėtinga... Jas net pakalbinti sunku, nes bendraamžių merginų net nesu matęs. Tenka išvysti arba labai jaunas, arba labai senas.

Negi nematei nė vienos gražios irakietės?

- Teko matyti gražių, bet jos arba automobilyje sėdėjo, arba smalsiai mus apžiūrinėdavo iš savo namų. Bet tai - reti atvejai.

Girdėjau, kad kai irakiečių vyrai nemato, merginos labai noriai kariams mojuoja.

Taip, jos yra drąsesnės, kai nėra aplinkinių. Kitaip jas pasmerktų bendruomenė. Joms tiesiog smalsu pažvelgti į mus, tai matosi iš akių.

O esi žvelgęs į musulmonę moterį du kartus?

- Iš eilės? Į tą pačią? Neskaičiavau...

Žinojai, kad pagal jų tradicijas du kartus negalima į moterį žvelgti?

Ne! (Juokiasi)

Šokiravo skurdas

O kaip jūs atsikratote įkyriais vaikais, kurie prie karių limpa kaip skruzdės prie cukraus?

- Žinom kai kuriuos arabiškus žodžius, kurie padeda jais atsikratyti: "Eik iš čia!". Dar vienas labai gerai veikiantis būdas - nusiimti akinius ir pažvelgti vaikui tiesiai į akis. Jie iš karto supranta, kad iš tavęs neverta nieko prašyti.

O koks tave, vieno vaiko tėvą, apima jausmas, žvelgiant į purvinus, skarmalais aprengtus, nuolat visko prašančius vaikus?

- Mes kiek galime, tiek jiems padedame, bendraujame, ne tik varome nuo savęs. Tačiau su vaikais reikia elgtis atsargiai - ateina vienas, kitas, po to - būrys. Reikia išlaikyti atstumą. Kitaip jie pradeda tave liesti, kiša rankas į kišenes, lenda į automobilį.

Žinoma, tik atvykus mane šokiravo skurdas ir purvas, kurį teko pamatyti. Buvo neįtikėtina, kaip tie žmonės gali nesirūpinti savo gerbūviu. Jei jie tvarkosi, tai tik savo kieme, o už tvoros, nesvarbu, kas ten būtų, - šiukšlių klanai. Neįsivaizduoju, kaip jie ištveria tą smarvę, kuri sklinda. Jiems nerūpi.

Jautiesi kaip balta varna šitoje kitokios kultūros šalyje?

- Nesijaučiu taip, nes mes dar prieš atvykdami susipažinome su irakiečių pasauliu, tikėjimu, tradicijomis. Yra parengtas ir specialiai į Iraką vykstantiems kariams vadovas. Jie taip pat žino, ko mes atvykome - jiems padėti.

Po sprogimo - juoko priepuolis

Nors po karinės invazijos jau praėjo beveik treji metai, vietiniai į taikdarius vis dar žvelgia kaip į ateivius iš kosmoso - puola, rėkia, lenda į akis, liečia, kalbina... Kodėl?

- Matyt, tokia jau jų kultūra - irakiečiai draugiški, mėgsta bendrauti. Nors ir nemoka kalbos, tik kelis žodžius angliškai, vis viena prieina ir kalbina. Jiems tiesiog vis dar smalsu. Mums taip pat malonu paaiškinti, kad esame iš Lietuvos, nubraižyti, kur ji.

Ar tavo viduje po tarnybos pasikeitė vertybių skalė, požiūris į gyvenimą, draugystę, šeimą?

- Mano asmeninis požiūris nepakito, tiesiog pamačiau, kad dar yra ir kitoks - man nepriimtinas irakiečių požiūris. Pirmiausiai - dėl elgesio su moterimis. Jos dirba visus sunkiausius fizinius darbus. Nė karto nemačiau, kad šalia einantis irakietės vyras asistuotų žmonai, padėtų jai. Vyrai tupi, ir nieko neveikia. Geriausiu atveju užsiima prekyba.

Esate patekę į situaciją, kai sprogo pakelės sprogmuo - ar ir tau po to užgulė ausis, kaip vienam kariui?

- Ausų neužgulė. Kai važiuojame šarvuočiu, paprastai dėvime garso apsaugos priemones. Tačiau per sprogmens driokstelėjimą net ir jos praleido garsą.

Po to įvykio, kai grįžome, mus ištiko savotiškas juoko priepuolis. Visi ėmėme svaidyti juokelius ir džiaugėmės, kad viskas gerai baigėsi. Aptarėme įvykį, juokais apkalbinėjom teroristus, kokie jie "kliši".

Apie ką šiaip pasikalbate lošdami partiją biliardo ar stalinį futbolą?

- Šiuo metu - apie grįžimą namo, nes nedaug liko. O visos misijos metu - ir apie panas, ir apie šeimas, draugus - daug ką. Apie viską, ko čia nėra.

O tavęs nenervina, kad čia gyveni ir be moters šilumos, ir be pasisėdėjimų bare prie bokalo alaus?

- Galioja sausas įstatymas. Yra toks suvaržymas, tačiau žinojai, kur vyksti. Teko su daug kuo susitaikyti. Kai grįšime - atsiimsime. Pirmiausiai susitiksiu su šeima, kurios labai ilgiuosi, vėliau - su draugais, reikės juos apdalinti lauktuvėmis - vandens pypkėmis, arabiškomis skaromis.

Perduodu didžiulis linkėjimus savo šeimai ir draugams - susimatysime Klaipėdoje.

RYTOJ SKAITYKITE:

* Daugpatystę musulmonai pateisina šeimos patvarumu ir tik jiems suvokiamu ištikimybės principu

* Irako pietryčiuose gyvenantiems šiitams vėl leidžiamos laikinosios santuokos, kurios baigiasi ir šantažu

. Autoriaus nuotr.

Be karinės tarnybos kariai apsilanko ir įdomiose vietose: nuotraukose - Adomo medis biblijiniame rojuje, Edeno soduose šalia Tigro ir Eufrato upių santakos... ir prie apleisto Irako religinio veikėjo Anas Bin Maliko mauzoliejaus. Autoriaus nuotr.

Denisas NIKITENKA