Antras Vyriausybės mėginimas sužlugdyti Lietuvos jūrininkus.

Pagal siūlomas Prekybos laivyno įstatymo pataisas Lietuvos laive turėtų būti ne mažiau kaip 25% įgulos narių Europos Sąjungos (ES) valstybių piliečiai ir tik laivo kapitonas privalėtų būti LR pilietis. Vadinasi, 75% įgulos narių galėtų būti pigesnė darbo jėga. Manoma, jog tokios pataisos Seimui svarstyti galėjo būti "prastumtos" atsižvelgiant į laivų savininkų interesus, kuriems tai duotų realios finansinės naudos. Keista, kad apie tokias pataisas nežinojo nei Seimo narys Vaclovas Stankevičius, nei Seimo jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisijos pirmininkas Rimas Valčiukas, nei Lietuvos jūrininkų sąjungos (LJS) pirmininkas Petras Bekėža.
Apie tai, kad Vyriausybė teikia Seimui svarstyti LR Prekybos laivyno įstatymo kai kurių straipsnių pataisas, papildymus, Lietuvos jūrininkų sąjunga (LJS) sužinojo iš "Valstybės žinių". Net Susisiekimo ministerijos Vandens transporto departamento direktorius Juozas Darulis darbo grupės parengto projekto neturėjo. Jį LJS atsiuntė V. Stankevičius, kuris, atrodo, jį irgi pamatė tik tada, kai šis atsidūrė Seime.
Labiausiai LJS sujaudino Prekybos laivybos įstatymo 11 str. naujoji redakcija. Dabar galiojančiame įstatyme šis straipsnis teigia, jog laivo įgulą, įskaitant laivo kapitoną ir vyriausiąjį mechaniką, turi sudaryti ne mažiau kaip 75% LR piliečių. Laivo kapitono ir vyriausiojo mechaniko pareigas gali eiti tik LR piliečiai.
Siūloma nauja redakcija - įgulą turi sudaryti ne mažiau kaip 25% ES valstybių narių piliečiai. Laivo kapitono pareigas gali eiti tik LR pilietis.
Spėliojama, jog tokias pataisas siūlo laivų savininkai. LJS pirmininkas Petras Bekėža teigia, jog tai antras mėginimas sužlugdyti Lietuvos jūrininkus. Pirmas bandymas - kai buvo sunaikintas okeaninės žvejybos laivynas ir gatvėje atsidūrė 6 tūkstančiai jūrininkų. Lietuvos laivyne darbar dirba 2 tūkstančiai jūrininkų, 5 tūkstančiai dirba užsienio laivuose.
Pasak P. Bekėžos, priėmus planuojamas pataisas būtų keičiama darbo organizavimo tvarka. Visiems Lietuvos jūrininkams turėtų būti įteikti įspėjimai apie atleidimą iš darbo. Būtų galima 75% jūrininkų samdyti iš trečiosios šalies. Tokiu atveju darbdaviui nereikėtų mokėti socialinio draudimo mokesčio už užsienio piliečius.
Pagal sudarytas kolektyvines sutartis ir vadovaujantis ILO (Tarptautinės darbo organizacijos) reikalavimais, Lietuvos kvalifikuoto jūreivio atlyginimas turi būti ne mažesnis kaip 880 JAV dolerių. Žinoma, jog Rusijos, Ukrainos jūreivio atlyginimas yra 400-500 JAV dolerių. Įteisinus kontraktinę sistemą Lietuvos jūrininkai atsidurtų gatvėje. Laivų karininkų, t. y. mechanikų ir laivavedžių, pasaulio darbo rinkoje trūksta, o jūreivių ir eilinių motoristų darbo rinka yra perpildyta. Jiems įsidarbinti būtų labai sunku.
Vadovaujantis Tarptautinės transporto darbuotojų federacijos (ITF) reikalavimais, turi būti tiesioginis ryšys tarp nacionalinės vėliavos ir laivo savininko. Laivo savininkas turi būti tos šalies pilietis, juridinis asmuo, t. y. kompanija, turi būti registruoti Lietuvoje, laivo kapitonas taip pat turi būti Lietuvos pilietis, laivo įgula irgi turi būti nacionalinė, t. y. bent jau didžioji jos narių dauguma turi būti LR piliečiai.
P. Bekėža sako kalbėjęs šiuo klausimu su susiekimo ministru Zigmantu Balčyčiu. Šiam buvę pranešta esą su visomis suinteresuotomis šalimis projektas buvęs derintas.
Pasak P. Bekėžos, jeigu kartais Seimas vis dėlto priimtų siūlomą pataisą, kuri paliktų teisę darbdaviui laisvai formuoti įgulas, LJS siektų, kad ITF pripažintų Lietuvos vėliavą patogia vėliava. Tada visi ITF inspektoriai pradėtų sustiprintą kontrolę jos laivuose. Būtų tikrinama, ar yra pasirašytos kolektyvinės sutartys. Beje, pagal kolektyvines sutartis laivuose, plaukiojančiuose su "pigia" vėliava, kvalifikuoto jūreivio atlyginimas turi būti 1300 JAV dolerių. Jeigu laivuose nebus kolektyvinės sutarties, bus pradėtos jų boikotavimo, stabdymo akcijos, t. y. bus imamasi pramoninių akcijų.