TMO Vilniaus biuro ir Europos migracijos tinklo (EMN) atliktas tyrimas "Lietuvos gyventojų požiūris į imigraciją ir darbo migrantus", atskleidė, kad absoliuti dauguma (58 proc.) lietuvių imigrantus vertina neigiamai. Antipatija nepriklauso nei nuo migranto statuso (legalus ar nelegalus, prieglobsčio prašytojas ar darbuotojas), nei nuo kvalifikacijos. Net ir aukščiausios kvalifikacijos darbuotojai iš užsienio šalyje nepageidaujami.
Anot TMO biuro vadovės Audros Sipavičienės, toks visuomenės nusistatymas kyla iš nežinojimo, išankstinių nuostatų ir yra pagrįstas emocijomis.
"Net trečdalis Lietuvos gyventojų galvoja, kad Lietuvoje užsieniečių yra labai daug. Iš tiesų užsieniečiai sudaro tik vieną procentą visų šalies gyventojų, įskaičiuojant ir sovietmečio imigrantus. Taip pat klaidingai manoma, kad daugiausiai imigruoja kinų. Jie sudaro tik septynis procentus visų į šalį atvykstančių užsieniečių. Atrastume ir daugiau pavyzdžių, kad baimė ir nepalankumas imigrantams kyla iš išankstinių nuostatų ir mitų", – teigia socialinių mokslų daktarė.
Daugiausiai nerimo kelia įsitikinimas, kad dėl imigracijos lietuviams sumažės darbo vietų. Paradoksalu, bet labiausiai darbo rinką nuo užsieniečių "apsaugoti" norėtų pensininkai ir tarnautojai, kurie realiai su imigrantais nekonkuruoja. Šių socialinių grupių priešiškas nusiteikimas didesnis nei bedarbių, darbininkų ir specialistų. Tarp neigiamo nusiteikimo priežasčių taip pat minimas imigrantų nesugebėjimas kokybiškai dirbti, jų noras pasinaudoti Lietuvos socialine sistema, galimas šalies nutautėjimas, svetimos kultūros poveikis, galimai išaugsiantis nusikalstamumas ir net terorizmo grėsmė.
Pozityviai imigrantus vertina jauni, išsilavinę, aukštesnes pajamas gaunantys asmenys. Tyrimo rezultatai taip pat atskleidė, kad emigranto patirties turintys respondentai su užsieniečiais Lietuvoje dirbtų noriau nei tokios patirties neturintys piliečiai. Teigiamai užsieniečius vertinantys Lietuvos gyventojai mato kultūrinę ir ekonominę imigracijos naudą. Tačiau tokių respondentų – nedaug.
Imigraciją kaip reiškinį neigiamai vertina dauguma Lietuvos gyventojų. Beveik pusė apklaustųjų nenorėtų dirbti kartu su užsieniečiu.
"Kuo pagrįstas toks mūsų neigiamas nusistatymas? Juk, kaip parodė tyrimas, su imigrantais Lietuvoje yra susidūręs mažiau nei kas dešimtas respondentas", – stebisi TMO Vilniaus biuro vadovė. Anot jos, neigiamas visuomenės nusistatymas trukdo kurti nuoseklią imigracijos politiką, kuri Lietuvai – būtina.
Įvertinti migracijos naudą rekomenduoja ir TMO generalinis direktorius Williamas Lacy Swingas. Migranto dienos proga jis atkreipia dėmesį į migracijos teigiamą įtaką ekonominei ir socialinei valstybių plėtrai.
"Migracijos klausimais diskutuojama visame pasaulyje ir įvairiais lygmenimis. Deja, šiose diskusijose tebevyrauja emocijos ir stereotipai. Visgi svarbu suvokti, kad migracija neatsiejama nuo globalios ekonomikos, socialinės ir demografinės plėtros. Kryptingai organizuojama, ji atneša naudos ir migrantams, ir valstybėms", – teigia TMO vadovas.
TMO yra tarpvyriausybinė nepolitinė humanitarinė organizacija, siekanti paveikti migracinius procesus taip, kad jie būtų naudingi ir migrantams, ir visuomenėms. Šiuo metu TMO biurai veikia 120–yje valstybių. Lietuva yra pirmoji iš Baltijos šalių, 1998 m. tapusi tikrąja ТМО nare.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą