Gegužę atliktos visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės "Spinter tyrimai" apklausos duomenimis, partijų populiarumo reitingas beveik nekinta, tačiau daugėja gyventojų, apskritai neketinančių balsuoti rudenį vyksiančiuose Seimo rinkimuose.
V. Uspaskichas trokštamiausių premjerų reitinge pirmavo tik mėnesį. Gegužę, palyginti su balandžio mėnesį atliktos analogiškos apklausos duomenimis, "darbiečių" lyderio populiarumas smuktelėjo 3,3 procentinio punkto.
Sąrašo lyderio poziciją susigrąžinusią konservatorę I. Degutienę Vyriausybės vadovo kėdėje norėtų matyti beveik 16 proc. respondentų - 1,1 procentinio punkto daugiau nei balandžio mėnesį. Socialdemokratų partijos pirmininko Algirdo Butkevičiaus populiarumas šiek tiek smuktelėjo, tačiau jis reitinge vis tiek pralenkė V. Uspaskichą.
Politologas Tomas Janeliūnas V. Uspaskicho nuopuolį linkęs sieti su vis daugiau dėmesio sulaukiančiais Darbo partijos bylos svarstymais.
Anot jo, I. Degutienės reitingai pamažu atsitiesia po skandalo dėl jos sūnaus bendrovės "Novotersa" sandorių banke "Snoras". Be to, esą gali būti, kad pati žinia apie trokštamiausiu premjeru tapusį V. Uspaskichą mobilizavo gyventojus, kurie jo premjero kėdėje nenorėtų matyti.
"Didėjant Darbo partijos ir V. Uspaskicho reitingams, plečiasi baimės akys kitos visuomenės dalies, kuri apskritai negali įsivaizduoti V. Uspaskicho premjero poste, nes tai būtų tiesiog nesuvokiama. Ir, atitinkamai, bent jau kaip mažesnės blogybės, yra aktyviau remiamos kitos partijos ir jų lyderiai", - svarstė pašnekovas.
Populiariausių partijų reitingas iš esmės nesikeičia. Gegužę, kaip ir balandį, daugiausiai simpatijų apklausos dalyviai rodė trims pagrindinėms opozicinėms jėgoms: socdemams, "darbiečiams" ir partijai Tvarka ir teisingumas.
Ketvirtoje vietoje tradiciškai rikiuojasi valdantieji konservatoriai, penktoje - Liberalų sąjūdis. Likusios partijos, apklausos duomenimis, sunkiai pasiektų 5 proc. balsų barjerą, kurį perkopusios partijos rudenį įgis teisę į Seimą deleguoti savo sąrašų lyderius.
Tačiau viena permaina šiame reitinge pastebima. Beveik visų partijų populiarumas šiek tiek smuktelėjo, tačiau iš to kitos politinės jėgos nieko neišlošė. Mat padaugėjo tik tų, kurie apskritai neketina balsuoti Seimo rinkimuose.
Balandį nenorą dalyvauti rinkimuose išreiškė 28,4 proc. respondentų, gegužę - jau 30,2 proc.
Politologė Jūratė Novagrockienė teigė, jog išaugęs neketinančių balsuoti rinkėjų skaičius - bendro nusivylimo politine sistema išdava. Tuo tarpu smuktelėję opozicijos reitingai esą parodo, kad gegužę socdemų, "darbiečių" ir "tvarkiečių" sudarytas bendradarbiavimo susitarimas šioms partijoms davė ne tokį rezultatą, kokio jos tikėjosi.
"Susitarimas galėjo, tarp kitko, šiek tiek mažinti visų reitingus. Todėl, kad šios trys partijos nėra tokios jau vienodos", - kalbėjo politologė.
Pašnekovė ypač išskyrė partiją Tvarka ir teisingumas, kurios populiarumas smuko 1,1 procentinio punkto.
"Tvarkiečių" rinkėjai - tie, kurie "nepritapo rinkoje", dažnai radikalesni už Darbo partijos ar socialdemokratų rėmėjus", - skirtumus tarp "tvarkiečių" ir kitų opozicinių partijų elektorato aiškino J. Novagrockienė.
"Drąsos kelias" atims balsus iš opozicijos?
Anot politologės, Seimo rinkimuose iš opozicijos - galbūt daugiausiai iš "tvarkiečių" - dalį balsų gali atimti neseniai įsisteigusi Neringos Venckienės šalininkų Tarp naujų politinių jėgų J. Novagrockienė buvo linkusi išskirti Vilniaus mero Artūro Zuoko partiją Taip". Ji, pašnekovės nuomone, tarp naujų politinių darinių turi didžiausius šansus papulti į Seimą, tačiau tam esą gali sukliudyti paties A. Zuoko elgesys.
"A. Zuokas, kaip meras, paskutinėje kadencijoje imasi priemonių, kurios yra ne miestiečiams, o jam ir kažkokioms verslo grupėms, - primindama, pavyzdžiu, mėginimus privatizuoti Antakalnio ligoninę sakė J. Novagrockienė. - Ir gana ciniškai tą daro. Manau, kad jis iki rinkimų pasigadins sau reikalus. (...) Jis turėjo tą potencialą, bet dėl savo elgesio gali jo neišnaudoti. Jis elgiasi politiškai neteisingai."
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą