Apleista šaudykla tapo valdžios institucijų taikiniu

Interesų susikirtimas

Birutės gatvėje ne vienerius metus stovinčią apleistą šaudyklą norintys pradėti eksploatuoti uostamiesčio sportininkai jau seniai pas valdininkus išmynė kelius. Tačiau Savivaldybei jau pasirengus pastatą perimti iš Krašto apsaugos ministerijos, paaiškėjo, jog pavėluota - šaudykla jau perduota Klaipėdos apskričiai.

Pasak miesto šaudymo sporto klubo "Šaulys" pirmininkės Svetlanos Lapickajos, šaudykla jau seniai stovi nenaudojama, griūva, o sportininkai neturi galimybės treniruotis. Sporto entuziastai sako nesuvokiantys, kodėl tikslinis objektas nėra eksploatuojamas pagal paskirtį.

Apskritis nieko nežada

"Pagal dar 1995-aisiais Seimo priimtą įstatymą Krašto apsaugos ministerijai priklausantys sporto objektai turėjo būti grąžinami savivaldybėms ir eksploatuojami pagal paskirtį. Nuo tada ir minu valdininkų slenksčius, tačiau nieko nepasiekiau. Nesuprantu, kodėl nepaisoma įstatymo", - sakė S. Lapickaja.

Šiuo metu šaudykla jau yra perduota, tačiau ne miestui, o Klaipėdos apskričiai. Neoficialiais duomenimis, visi dokumentai dėl statinio perdavimo dar gali būti nepasirašyti, tačiau tai turėtų įvykti jau labai greitai.

Apskrities viršininkės Virginijos Lukošienės teigimu, statinio likimas kol kas neaiškus.

"Mes perėmėme, tačiau kol kas nieko neplanuojame. Tai yra valstybės turtas, todėl patys nieko nespręsime, gal tik pateiksime pasiūlymą. Tokio turto, kaip ši šaudykla, yra daug, tad klausimą, kaip juo disponuoti, svarstysime tikrai negreitai", - tvirtino V. Lukošienė.

Meras nustebo

Žinia, jog geroje strateginėje vietoje esanti šaudykla jau priklauso apskričiai, uostamiesčio merą Rimantą Taraškevičių nemaloniai nustebino.

Jo teigimu, Klaipėdos miesto Taryba dar rugsėjį nusprendė valstybei perduoti Savivaldybei priklausantį nebaigtą statyti dispečerinės pastatą Simonaitytės gatvėje, o vietoje šio perimti valstybei priklausiusią ir Lietuvos kariuomenės patikėjimo teise valdytą apgriuvusią šaudyklą.

Tiek iš Vidaus reikalų, tiek ir iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų Savivaldybė gavo tokiam patalpų perdavimui neprieštaraujančius raštus.

Tik iš "Vakarų ekspreso" žurnalistų apie jau įvykusį šaudyklos perdavimą apskričiai sužinojęs R. Taraškevičius įtaria čia susikirtus kažkieno interesus.

Tiesa, net jei Savivaldybė ir būtų šaudyklą perėmusi, pagal paskirtį eksploatuojama ji tikriausiai nebūtų. Šias patalpas buvo numatyta rekonstruoti ir panaudoti socialinėms funkcijoms vykdyti. Ten galėjo būti perkeltas Vaikų krizių, Socialinės paramos centrai bei kitos socialines paslaugas teikiančios įstaigos.

Šaudymas mirė, šauliai - dar ne

Dėl šios šaudyklos jau seniai kovojantys sportininkai tikina, jog uostamiestis tiesiog dūsta dėl sportuoti tinkamų patalpų trūkumo - bėtent dėl šios priežasties Klaipėdoje ir nėra šaudymo sporto šakos.

Pasak Klaipėdos miesto Sporto centro direktoriaus Rimanto Vitkaus, šaudymo sportas mirė apie 1990-uosius metus, Lietuvai atgavus nepriklausomybę. Šios specifinės sporto šakos, turinčios net penkias olimpines rungtis, atstovų uostamiestyje dar yra, tačiau galimybės treniruotis jie neturi.

"Šaudytojų nėra, nes nėra šaudyklos. Poreikis šaudyti būtų, todėl geriau, kad šaudykla liktų miestui ir būtų naudojama pagal paskirtį. Žinoma, daug kas priklausytų nuo kainos - kiek kainuotų nuomotis ginklus, pirkti šaudmenis", - sakė R. Vitkus.

Šaudymo entuziastai vis dar tikisi atgaivinti ir šaudyklą, ir šį specifinį sportą.

"Reanimuoti šią sporto šaką galima, nes dar yra gyvi sporto meistrai. Kuo daugiau laiko praeis, tuo bus sunkiau, nes Kūno kultūros akademija šių specialistų jau neberengia", - tvirtino S. Lapickaja.

"Šaulio" klubo nariai šaudymo varžybose, vykstančiose kituose miestuose, dalyvauja iki šiol. Ginklus sportininkams tenka skolintis, o gerų rezultatų varžybose pasiekti jau sunku, nes be nuolatinių treniruočių prarandama kvalifikacija.

Pasak S. Lapickajos, treniruotis reikia ir tiems, kurie turi įsigiję ginklus savigynai ar kitoms reikmėms.

"Geriau turėti šaudyklą, negu šaudyti kur nors krūmuose, kaip daroma dabar", - sakė pašnekovė.

Klaipėdos vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos Licencijavimo poskyrio duomenimis, leidimų įsigyti ginklą savigynai uostamiestyje yra išduota apie 800, medžiotojams - apie 1,5 tūkst. Dar apie 300 leidimų turi asmenys, dirbantys apsaugoje. Į šiuos skaičius nepatenka policija, karinės ir panašios jėgos struktūros.

Renovacija nebrangi

Dėl šaudyklos grąžinimo eksploatuoti buvo sudaryta Visuomeninė sporto taryba. Jos vadovo Jurijaus Petrovo teigimu, šaudyklai renovuoti užtektų apie 150 tūkst. litų, t.y. kur kas mažiau nei statyti naują šaudyklą.

Šaudykla dar nėra visiškai sugriuvusi, joje yra kanalizacija, reikiamos komunikacijos. Pagal reikalavimus iki priėjimo prie ginklų yra keturių zonų apsauga.

Pasak J. Petrovo, eksploatacijos išlaidos taip pat būtų nežymios, šaudykla netgi galėtų pati išsilaikyti.

"Ten tik apie dešimt procentų sudaro vidaus patalpos, taigi šildymas atsieitų nedaug. Visa kita yra lauke. Keliamas triukšmas taip pat nedidelis. Kai šaudykla dar sovietiniais laikais veikė, nusiskundimų dėl jos nebuvo", - tvirtino J. Petrovas.

Jis neabejoja, jog šaudykla galėtų spręsti ir jaunimo užimtumo problemą - esą dabar petardas sprogdinantys paaugliai su kur kas didesniu malonumu ateitų pašaudyti.

"Tai ir laisvalaikio praleidimo būdas, ir profesionalus sportas", - sakė J. Petrovas.

Giedrė NORVILAITĖ