Iš pirmų lūpų
Ketvirtadienį iš pašėlusio 47 dienas trukusio skrydžio aplink Žemės rutulį sugrįžęs eksprezidentas Rolandas Paksas interviu "Vakarų ekspresui" prisipažino, kad kelionė buvo alinanti bei sunki, tačiau sėkminga.
"Mano politiniai oponentai turbūt norėtų, kad būčiau drebančiomis rankomis, ašarotas ir paliegęs neteisėtai nušalintas prezidentas. Tačiau taip nėra, aš apskridau aplink pasaulį", - sakė pirmasis Žemę vienmotoriu lėktuvu apskriejęs lietuvis R. Paksas.
Kartu su kolega Vladimiru Makagonovu lakūnai įveikė per 54 tūkst. kilometrų, leidosi 50 kartų, aplankė 24 valstybes bei skrido virš 36 šalių, kentė šaltį ir 55 laipsnių karštį, teko net apsinuodyti maistu.
Neįsileido kinai
Ką veikėte tik sugrįžęs į Lietuvą?
Ketvirtadienį buvome kavinėje su šeima bei draugais, o vėliau vykau į namus, kur mano žmona Laima buvo pagaminusi mėgstamą patiekalą - balandėlių. Dabar ilsiuosi.
Koks jausmas apėmė, kai po tūkstančių kilometrų kelionės pro lėktuvo kabiną išvydote gimtąją Lietuvą?
Žinoma, apėmė kuo šilčiausi ir nuostabiausi jausmai. Aplankėme daugybę šalių, skridome virš įvairiausių kontinentų, vandenynų, dykumų, tačiau mūsų Lietuva vis viena yra gražiausias kampelis pasaulyje. Po tokios ilgos kelionės ji atrodo dar mažesnė, tačiau mieliausia.
Ar dar labiau susibičiuliavote su V. Makagonovu? Gal įkyrėjote vienas kitam?
Tokiose ekstremaliose kelionėse labai svarbu yra mikroklimatas tarp dviejų lakūnų. Nepasakyčiau, kad su Volodia mes esame geriausi draugai, tačiau pažįstame vienas kitą labai seniai. Jis yra profesionalas. Manau, mums pavyko susikalbėti ir prisiderinti vienas prie kito.
Kuri skrydžio atkarpa buvo sudėtingiausia?
Iki Aliaskos viskas klostėsi kuo puikiausiai, nesklandumų nebuvo. Į keblias situacijas ėmėme papulti pakeliui į Australiją - patekdavome į audras, ciklonus.
Su netikėtumu susidūrėme Japonijoje. Yra toks vadinamasis "hendlingas" - tai skrydžio metu pilotams teikiamos įvairios paslaugos, instrukcijos, leidimai. Be "hendlingo" negali perskristi valstybės.
Japonijoje "hendlingo" mokestis buvo net 8,5 tūkst. JAV dolerių. Norėdami to išvengti, bandėme skristi per Kiniją, tačiau ten mums nedavė leidimo, net nepaaiškindami, kodėl. Sugaišome 5 dienas.
Tas etapas nuo Aliaskos iki Australijos, o iš jos - per Aziją ne tik biurokratiniu, bet ir oro, navigacinių sąlygų atžvilgiais buvo sudėtingiausias.
Pakilus iš Japonijoje esančios Okinavos teko net grįžti atgal, nes vėjas pūtė dvigubai didesnis nei prognozuota - tiesiai į lėktuvo "nosį" 160 km/h greičiu. Virš vandenyno per audrą nesiryžome skristi.
Diplomatai nepadėjo
Gal buvo tokių minčių, kad bet kurią akimirką kelionė dėl įvairių priežasčių gali nutrūkti?
Bet kuriuo atveju, kai išsiruoši į tokią kelionę, nesitiki, kad technika veiks kaip šveicariškas laikrodis. Mums sugedo autopilotas, teko keisti sprogusias stabdžių kameras. Tačiau tai - toks "mizeris", palyginti su tuo, kas galėtų nutikti tokiose klimatinėse sąlygose skrendant normaliam keleiviniam lėktuvui.
Ar sulaukėte pagalbos iš diplomatinių Lietuvos atstovybių?
Jūs turbūt puikiai įsivaizduojate, kad ne tas žmogus skrido. Jei būtų skridęs kitas asmuo, būtų visai kita reakcija, visi šauktų "valio". Iš visų Lietuvos doplomatinių atstovybių, išskyrus ambasadą Japonijoje, mūsų atžvilgiu nebuvo parodyta jokio dėmesio ar suteikta pagalba.
Ar ypatingai jus sutikdavo svečiose šalyse?
Yra pasaulinė organizacija, kuri savotiškai patruliavo mūsų skrydį, gaudavom informacijos apie orą, skridimo sąlygas. Iš tos organizacijos aptarnaujantis oro uostų personalas žinodavo, kad nusileis aplink pasaulį skrendantys žmonės.
Vietiniai daugeliu atvejų stebėdavosi, kad vienmotoriu lėktuvu SM-2000 "Phoenix" iš Lietuvos du pilotai skrenda aplink Žemės rutulį.
Indijoje apsinuodijo
Apskriejote visą pasaulį - kur jautėtės smagiausiai, kuri šalis atrodė gražiausia, išskyrus Lietuvą?
Labai patiko Šiaurės Kanada: nuostabi vieta su vandenynu, kalnais, gražiais miškais. Taip pat įspūdį padarė Malaizija, šilti šios šalies žmonės. Kaip nekeista, patiko ir Jungtiniai Arabų Emyratai, nors ten ir buvo beprotiškai karšta - apie 55 laipsnius Celsijaus. Viduryje dienos, kai startavome, buvo neįmanoma prisiliesti nė prie vienos metalinės lėktuvo detalės, nes degino rankas.
Ar neteko susirgti kelionės metu?
Indijoje buvau gana stipriai apsinuodijęs. Sirgau tris dienas. Išsipildė mano liūdnosios prognozės prieš išvykstant į kelionę, nes labai baiminausi būtent apsinuodijimo maistu Azijoje. Aš net nežinau, ką aš ten valgiau. Oro temperatūra buvo apie 40 laipsnių karščio.
Apskritai kelionės metu buvome užmiršę, ką reiškia valgis tris kartus per dieną, nes dažniausiai tekdavo maitintis tik po kartą, geriausiu atveju - pusantro karto. Azijoje ypatingai atsargiai rinkomės patiekalus.
Gal kokių nors suvenyrų artimiesiems parvežėte?
Nebūdavo tam laiko, nes kaip laikrodukai šeštą valandą ryto keldavomės, vykdavome į oro uostą ir išskrisdavome. Žinote, kai nuskrendi per parą 2-3 tūkst. kilometrų įvairiomis oro sąlygomis, apie suvenyrus nemąstai.
Tiesa, Meksikoje gyvena V. Makagonovo brolis. Jis mus pasitiko su dovanomis: didžiuliu sombrero, nacionaliniais aprėdais, kitais suvenyrais.
Yra sakančių, kad Jūsų kelionė aplink pasaulį yra rinkiminis triukas.
Aš tokiems žmonėms pasiūlyčiau nors penketą valandų, nors vieną iš atkarpų skristi kartu su manimi virš dykumos, vandenyno. Tuomet nebereikėtų kelti tokių versijų.
Denisas NIKITENKA
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą