Aplinkos ministras išsaugojo portfelį

Interpeliaciją inicijavusiai Seimo opozicijai nepavyko iš Gedimino Kazlausko atimti aplinkos ministro portfelio.

Antradienį už Seimo redakcinės komisijos parengtą nutarimo projektą, kuriame pareikštas pritarimas ministro atsakymams, balsavo 65 Seimo nariai, 42 buvo prieš, 11 parlamentarų susilaikė.

Ministras G. Kazlauskas iš Seimo tribūnos atmetė jam adresuojamus kaltinimus, susijusius su būsto renovavimu, atliekų, miškų tvarkymu.

Aptardamas daugiabučių modernizavimo problemas, aplinkos ministras G. Kazlauskas priminė, kad dabartinį savanoriškumu pagrįstą renovacijos finansinį modelį sukūrė ne Aplinkos ministerija, o Vyriausybės sudaryta ekspertų darbo grupė, vadovaujant Finansų ministerijai. Jis retoriškai klausė, ar tikrai ekonomiškai neapsimoka renovacija, po kurios sąskaitos už šildymą sumažėja per pusę ar daugiau, turto vertė padidėja iki trečdalio, kartu su paskolos įmokomis ir sąskaitomis už šildymą mokama mažiau negu iki renovacijos mokėta tik už šildymą. Anot jo, pasiūlymai dėl Daugiabučių namų atnaujinimo programos įgyvendinimo modelio artimiausiu metu bus apsvarstyti Vyriausybėje. Tačiau, kaip tvirtino ministras, prievartinės renovacijos būti negali.

Kalbėdamas apie atliekų tvarkymo programas, ministras tikino, kad yra uždaryti ir baigiami sutvarkyti beveik 800 senų, šiuolaikinių reikalavimų neatitinkančių pavojų aplinkai bei žmonėms kėlusių sąvartynų.

"Vietoj jų įrengta 11 naujų ir modernių. Baigiamos statyti didžiųjų atliekų surinkimo aikštelės, žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelės, nupirkta ir savivaldybėms perduota daugiau kaip 19 tūkst. antrinių žaliavų rūšiavimo konteinerių. Jau daugiau kaip 90 proc. Lietuvos gyventojų suteikiama komunalinių atliekų tvarkymo paslauga, o prieš kelerius metus šis skaičius siekė tik 72 proc. Sprendimai dėl biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo pajėgumų sukūrimo turėjo būti priimti dar 2006 ar 2007 metais. Tačiau jie priimti tik 2010 m. pradžioje. Kas ir dėl kokių priežasčių delsė? Klausimas, į kurį, atleiskite, turėčiau atsakyti ne aš", - tvirtino G. Kazlauskas.

Ministras pripažino, kad yra nenuveiktų ar nebaigtų darbų, tobulintinų ir spręstinų dalykų. "Tam, kad pasiektume tikslus, būtina, kad savo darbą, pareigas bei funkcijas atliktų visos valstybinės institucijos, kurios dalyvauja šiame procese, o ypač savivaldybės, kurios visų pirma yra atsakingos už atliekų tvarkymo sistemos kūrimą, plėtojimą ir priežiūrą savo teritorijose", - teigė Vyriausybės narys.

"Viliuosi, kad savo apsisprendimą palaikyti ar ne interpeliaciją priimsite ne vien vedami politinių išskaičiavimų, bet ir remdamiesi faktinėmis aplinkybėmis bei atsakymuose pateiktais argumentais. Nesvarbu, koks bus jūsų sprendimas, priimsiu jį su derama pagarba", - iš Seimo tribūnos sakė G. Kazlauskas.

Interpeliacijos iniciatorių vardu kalbėjęs Seimo Krikščionių partijos frakcijos seniūnas Vidmantas Žiemelis teigė, kad jis nepatenkintas ministro atsakymais į opozicijos pateiktus klausimus.

"Tikiuosi, kad šis analitinis dokumentas pasitarnaus tobulinant teisės aktus. Tačiau atsakymai į pateiktus klausimus negali tenkinti interpeliacijos iniciatorių", - sakė V. Žiemelis.

Jo nuomone, ypač fundamentalūs yra klausimai dėl renovacijos ir dėl atliekų tvarkymo. "Akivaizdu, kad pasirinktas daugiabučių namų renovacijos modelis neveikia, nerenovuotas nė vienas namas pagal šį modelį", - ministrui priekaištavo V. Žiemelis.

Politiko nuomone, pasirinkus dabartinį namų renovavimo modelį, neįmanoma tikėtis sėkmės, nes tokiais tempais renovuojant daugiabučius, turint omeny, kad Lietuvoje jų yra beveik 40 tūkst., šią programą įgyvendintume ne anksčiau kaip po keleto šimtų metų.

"Netinkamai ir netgi klaidingai teigiama, kad kiekvienais metais didinant renovuojamų namų skaičių iki 2017 m. bus renovuota 23 tūkst. Anaiptol. Šis skaičius tesiektų kelis tūkstančius. Taigi nepakeitus daugiabučių modernizavimo modelio, nors ir vykdant aktyvią agitaciją, panaudojant tam tikslui milijonines lėšas, akivaizdu, kad jis procesas jau yra įklimpęs", - tvirtino V. Žiemelis.

Kritiškai vertindamas eilinę opozicijos inicijuotą interpeliaciją, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Kęstutis Glaveckas pastebėjo, kad interpeliacijos yra labai būdingos Seimui. Jo skaičiavimais, interpeliacijoms sugaištos 36 valandos, tai kainavo apie 6 milijonus litų. "Viena pusė rašo interpeliacijas, kita griauna, o vežimas stovi vietoje", - apgailestavo politikas.

Interpeliaciją aplinkos ministrui buvo pasirašę 30 įvairioms Seimo frakcijoms atstovaujančių parlamentarų.

Kovo 10 d. energetikos ministrui Arvydui Sekmokui irgi pavyko įveikti opozicijos inicijuotą interpeliaciją ir išsilaikyti energetikos ministro poste, primena ELTA.