Esant tokiai ekonominei situacijai Lietuvoje, pašalpos ar kitos formos parama reikalinga daugumai žmonių - ši piniginė valstybės pagalba skiriama tiems, kurių mėnesinės pajamos neviršija 450 litų. Tačiau yra ir tokių, kurie tik formaliai atitinka gavėjo statusą, bet iš tikrųjų tokią sumą gali išleisti kone kasdien. Jie vadovaujasi tokia logika - pasitaikius menkiausiai progai melžti valstybę, nes ji irgi mus melžia.
Gudruoliai ar parazitai?
Sklando gandai, jog kai kurie "dokumentiniai" vargšai iš tikrųjų gyvena milijono vertame name prestižiniame rajone, o prireikus į parduotuvę puskilometrį iki jos vyksta sėdę į naujus mersedesus arba jais važiuoja prašyti socialinės paramos.
Kas jie? Ar tai gudrūs, daugiau proto, bet mažiau sąžinės už kitus turintys piliečiai? Gal - tiesiog parazitai, mintantys svetimu geru? O gal juos taip gyventi priverčia valstybės socialinė politika?
Ir ją užsimota keisti - jau penkios savivaldybės dalyvavo bandomajame projekte, kurio metu pačios skirstė socialines pašalpas ir sutaupė lėšų. O šiomis dienomis Socialinės apsaugos ir darbo ministerija paskelbė, kad nuo 2013-ųjų skirstymo funkcija bus perleista visoms savivaldybėms. Klaipėdos valdininkai tam neprieštarauja, jeigu šiam reikalui bus skirta ne mažesnė suma nei pernai.
Vien tik socialinėms pašalpoms šiemet Klaipėdoje gali prireikti apie 18 mln. litų, o kur dar kitos išmokos už auginamus vaikus, kompensacijos už šildymą ir t. t.
Pagauti sunku
Uostamiestyje socialinių pašalpų gavėjų šiuo metu yra apie 7 tūkst., tačiau jų skaičius svyruoja - pavyzdžiui, šiltuoju metų laiku, kai atsiranda daugiau sezoninio darbo pasiūlymų ir žmonės gauna daugiau galimybių užsidirbti, prašančiųjų pašalpų mažėja.
"Mes Tarybai ruošiame sprendimą, kuriuo siūlysime prisiimti pašalpų skirstymo funkciją. Tiesa, gavę pažadą, jog bus skirta tiek pinigų, kiek reikia šiemet, o ne tiek, kaip siūlė ministerija - metų pradžioje suplanuotą sumą, kuri būtų 3 milijonais litų mažesnė. Negalima sumažinti tiek daug ir iš karto", - naująją tvarką vertino Klaipėdos savivaldybės Socialinių reikalų departamento direktorė Audra Daujotienė.
Anot jos, net ir sustiprinus kontrolę sutaupyti pavyktų kur kas mažiau nei 3 mln. litų.
"Nustatyti kelias dešimtis piktnaudžiautojų ir sutaupyti bent 100 tūkstančių litų, kurie būtų panaudoti kitoms socialinėms reikmėms, jau būtų geras rezultatas", - sakė departamento vadovė.
A. Daujotienė tikina, kad pradėjus skirstyti pašalpas masinė "raganų medžioklė" neprasidės - esą tokio dydžio mieste kaip Klaipėda nustatyti galimai neteisėtai pašalpas gaunančius asmenis yra itin sudėtinga.
"Čia nėra taip, kad visi vieni kitus pažįsta ir viską apie juos žino. Aišku, visada tikriname gaunamą informaciją, bet ir ji ne visada pasitvirtina. Pavyzdžiui, tai gali būti moteris, bendrą ūkį vedanti su pasiturinčiu sugyventiniu. Bet net ir aptikus jį namuose įrodyk, kad jis - ne svečias", - pavyzdį pateikė A. Daujotienė.
Garbingas gavėjo statusas
Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėja Audronė Liesytė taip pat neslepia, jog tarp siekiančių gauti įvairių lengvatų yra pasiturinčių žmonių, nors "jie pašalpų atsiimti tikrai neatvažiuoja su prabangiais BMW, užmiestyje namų nesistato".
"Yra įvairių metodų nustatyti, ar paramos prašytojas turi tam teisę. Pradedant įvairių pateiktų dokumentų analize ar remiantis gyventojų pranešimais. O jeigu žmogus atsisako detaliau tikrintis, vadinasi, atsisako ir paramos", - sakė ji.
Tiesa, pastebėjo A. Liesytė, klaipėdiečiai nėra labai aktyvūs ir pilietiški, o paramos gavėjo statusas jau seniai tapo negėdingas.
"Anksčiau žmonės gėdydavosi prašydami, pavyzdžiui, savo vaikams nemokamo maitinimo ar kitos paramos. O dabar ją gauti reiškia tai, kad sugebėjo apmauti valstybę ir yra gudrus. Tokią tendenciją pastebėjome pastaraisiais metais. Bet žmonės tyli. Lygiai taip pat, kaip ir dangstydami cigarečių kontrabandą", - sakė Socialinės paramos skyriaus vedėja.
Nepakantumas yra geriausia
Žinoma, kiekvienas dirbantis ir suvokiantis, kad dalis nuo uždarbio sumokėtų mokesčių atiteks kasdien vyną iš plastikinio butelio geriančiam vietiniam girtuokliui, o gal net užmiestyje namą besistatančiam kaimynui "paramos gavėjui", bus tuo nepatenkintas.
Tačiau lietuviai - ne skundikų tauta. Kitaip nei anglai, kurie su tokiais kaimynais ėmė kovoti bendrai ir viešai. Paaiškėjus, jog šioje šalyje vien būsto nuomos kompensacijoms per metus išleidžiama apie 22 mlrd. svarų sterlingų (apie 90 mlrd. litų), veltėdžių ramybė baigėsi.
Gyventojai ir spauda paviešino išties įspūdingų istorijų. Pasirodo, kad kompensacijų gavėjai, tarp kurių yra labai daug imigrantų, gyvena prabangiuose Londono rajonuose, važinėja su naujais automobiliais, o namuose jų savininkus galima aptikti tuo metu, kai dauguma piliečių dirba ir uždirba tuos pinigus kompensacijoms. Piktnaudžiautojai buvo viešinami spaudoje.
Aišku, tai sukėlė didžiulį jų gavėjų pasipiktinimą, ir jie ištraukė kozirinę savo kortą - žmogaus teises.
Ar iš tikrųjų vargšai?
Visoje Lietuvoje kiekvieną šių metų mėnesį socialinę pašalpą gavo 227 tūkst. arba 7,1 proc. šalies gyventojų, o pernai 20 proc. lietuvių gyveno ties skurdo rizikos riba. Tačiau yra ir kita medalio pusė - kartais atrodo, jog statistika paneigia tuos "bloguosius" duomenis.
Pavyzdžiui, Lietuvos bankų asociacija skelbia, kad gyventojai ir įmonės šiemet bankuose laiko rekordinį kiekį indėlių - 44,3 mlrd. litų.
Nors benzinas itin brangus, pagal automobilių kiekį tūkstančiui gyventojų (555 - 2009 m. pasaulio banko duomenys) mes lenkiame tokias turtingas Europos valstybes kaip Danija, Nyderlandai, Švedija ar Anglija. Na, o pagal 100 žmonių tenkantį mobiliojo ryšio telefonų skaičių (151) esame vieni iš lyderių pasaulyje - šioje vietoje mums neprilygsta tokios ekonomiškai galingos šalys kaip Prancūzija, Vokietija, Norvegija, Šveicarija, netgi turtingieji Monakas, Lichtenšteinas bei Liuksenburgas.
Už Vakarų europiečius geriau gyvename ir pagal savo lėšomis įsigyto būsto rodiklį (85,3 proc. Lietuvos gyventojų). Tiesa, jis toks aukštas dėl to, kad po šalies Nepriklausomybės atgavimo daug nekilnojamojo turto buvo privatizuota, paveldėta. Tačiau ir šiuo metu, "Eurostat" duomenimis, lietuviai kur kas dažniau perka nuosavą būstą nei kiti Europos Sąjungos piliečiai, kurie linkę gyvenamąjį plotą nuomotis sudarydami ilgalaikes sutartis.
Tiesa, yra dar vienas rodiklis, kuris galbūt bent iš dalies paaiškina tokius paradoksus mūsų šalyje - tai šešėlinė ekonomika. Manoma, jog "šešėlyje" šiuo metu cirkuliuoja apie 7 mlrd. litų.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą