Šimtamečiai
1900 metais Akmenės rajone, Urbonaičių kaime, gimusiai Joanai Šileikienei gegužės 30 dieną sukanka 107 metai.
Prakilnių veido bruožų patriarchė susigraudinusi prataria: "Didžiuma saviškių jau išmirė, tik aš dar tebesu". Bet netrukus jau šypsodama grožisi Klaipėdos miesto savivaldybės atstovų, atvykusių ją pasveikinti, gėlių puokšte: "Vaje, kokios gražios!".
Išauginusi sūnų Juozą ir dukrą Aleksandrą, jau keturiasdešimt metų našlė, močiutė nuo 1977 metų gyvena Klaipėdoje, dukros namuose. Didžiuojasi supusi ant rankų keturis vaikaičius, septynetą provaikaičių, ir nedrįsta spėti, ar sulauksianti dar ir proprovaikaičio.
"Nuo jaunumės motinėlė sėjo, ravėjo, pureno 12 hektarų žemę, nuolat laikė keturias karves ir tris arklius. Ir dar ji audė iš lino drobes, iš jų visai šeimai pasiūdavo marškinių ir kelnių. Mama labai mėgo pasakoti visokias istorijas", - sakė ponia Aleksandra. Jos mamytė augo su dešimčia brolių ir seserų, iš kurių tik vienas jaunas pasimirė, o kiti sulaukė per 90 metų. Dar yra likęs jauniausias močiutės brolis, kuriam šiandien - 95-eri. Daugelis jos giminės vyrų ir moterų buvę ilgaamžiai.
"Ar iš manęs jūs juokiatės? Aš nežinau, ką sakyti", - sutrikusi drovėjosi senolė, apsupta sveikintojų. Ir prisipažino, kad jai malonu sulaukti svečių, tik, bėda, nebegirdi, ką jie šneka. Tad ir grimzta į tylą, prisiminimus. Tos stiprybės kaip išlaki liepa gal iš gimtosios žemės versmių pasisėmusi. Dar ir per kambarį pereina, šunelį paglosto.
Senolė niekuo nesiskundžia, niekad gyvenime nebuvusi pas daktarą, išskyrus dantistą. Dabar ji pastiprinimui geria vitaminus, vartoja tik vaistukus širdelei ir "nuo spaudimo", jai nieko neskauda, tik rankų piršteliai užtirpsta. Valgo kaip paukštelis, neįsiūlysi mėsos ar salotų, tik pieniškus patiekalus ar arbatėlės su sausainiukais.
Šiuo metu Klaipėdoje gyvena 14 žilgalvėlių, peržengusių šimto metų ribą, o šiais metais dar šešetas senjorų turėtų sulaukti 100 metų.
Ivona ŽIEMYTĖ
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą