Atsistatydinusi Milda Vainiutė: ministerijai reikėtų stipresnio žmogaus

Ji premjerui Sauliui Skverneliui atsistatydinimo pareiškimą įteikė antradienį, po darbuotojų pareiškimų, jog ministerijos vadovybė kišosi į kalėjimų sistemos auditą, taip pat po prezidentės kritikos.

 „Manyčiau, kad reikėtų turbūt gal stipresnio žmogaus, kuris imtųsi drąsiau pokyčių. Tiek, kiek aš galėjau, tą dariau. Aš pati tokį sprendimą priėmiau“, – žurnalistams po susitikimo su Sauliumi Skverneliu sakė M. Vainiutė.

Ji dėkojo premjerui, prezidentei Daliai Grybauskaitei už pareikštą pasitikėjimą ir galimybę daugiau nei metus dirbti 17-oje vyriausybėje. Ji sako, jog iš būsimo ministro tikisi pradėtų darbų ir reformų tęstinumo. M. Vainiutė pripažįsta, kad jei nebūtų kilęs viešas darbuotojų, premjero patarėjo nepasitenkinimas dėl galimo politinio spaudimo, tokio sprendimo ji nebūtų priėmusi šiuo metu: „Aš dar būčiau, turbūt, tam tikrą laiką stebėjusi, kas vyksta, galvojusi, kaip galima tas problemas spręsit. Aišku, būdavo visokiausių minčių.“

Ji pabrėžė, kad jos darbą sunkino tai, jog politinę komandą rinkosi ne ji pati, o skilus ją delegavusiai socialdemokratų partijai keitėsi dalis ministerijos vadovybės.

M. Vainiutė akcentavo, jog buvo paskirta paskutinė iš ministrų, nedalyvavo ir kuriant vyriausybės programą, o anksčiau pažinojo vienintelį jau taip pat pasitraukusi viceministrą Raimondą Bakšį.

„Darbo pradžia buvo pakankamai sunki, todėl, kad politinio asmeninio pasitikėjimo komandoje, galima sakyti, tie žmonės buvo deleguoti, aš neturėjau galimybės pasirinkti savo asmenų, tai darbą labai apsunkino. Negaliu pasakyti, kad tie žmonės buvo vienaip ar kitaip nusiteikę, bet jei tai būtų buvę žmonės iš mano aplinkos, kuriuos daugelį metų pažįstu, būtų buvę visiškai kitaip“, – sakė ji.

M. Vainiutė neatmeta, kad grįš dėstyti studentams, o apie tolimesnį darbą politikoje kol kas negalvoja.

„Tikrai ne, nemanau. Aišku, niekada nesakyk niekada, nežinau, kaip gyvenimas pasisuks“, – sakė ji.

Ji taip pat sakė norinti „atsiriboti nuo visų kaltinimų“.

„Noriu nuo visų kaltinimų atsiriboti, ir premjeras patvirtins – tikrai neturiu jokių sąsajų su tais nusikalstamo pasaulio dalykais (...), neturiu kažkokių pamąstymų apie mano kažkokius negerus, nedorus darbus“, – sakė ji.

Premjeras: suprantu ministrės sprendimą

„Suprantu ir gerbiu ministrės sprendimą susiklosčiusioje situacijoje. Esu dėkingas jai už darbą ir pradėtas esmines reformas, kurių ilgus metus iki tol niekas neragino ir nemėgino įgyvendinti, nors tikrai puikiai žinojo apie įsisenėjusias problemas „Registrų centre“, įkalinimo įstaigų sistemoje bei kitur“, – sako premjeras.

Teisingumo ministrė su komanda nuo kadencijos pradžios ėmėsi reikiamų pokyčių. Tačiau dėl ligšiolinio ilgamečio neveiklumo šiandien minėtose srityse būtini kur kas spartesni rezultatai ir progresas. Ministrei M. Vainiutei to nepavyko užtikrinti. Dėl įvairių priežasčių: iš pradžių ji neturėjo galimybės laisvai pasirinkti politinės komandos narių, vėliau komanda keitėsi iš pagrindų, atėjo nauji žmonėms, kuriems reikėjo laiko įsigilinti į problemas, rašoma vyriausybės pranešime.

Vyriausybės vadovas pabrėžia, jog nėra jokių duomenų apie ministrės sąsajas su galimomis korupcinėmis apraiškomis Kalėjimų departamento ar ministerijos veikloje. „Vertinu jos darbą ir progresyvius žingsnius pertvarkant Kalėjimų departamentą, kitas ministerijai pavaldžias įstaigas, taip pat kokybiškai rengiant svarbius teisės aktus“, – teigia S. Skvernelis.

Ministro pirmininko žodžiais, naujai Teisingumo ministerijos vadovybei bus keliami dar didesni reikalavimai bei užduotys. „Kova su korupcija, protekcionizmu, nepotizmu ir kitomis negerovėmis, kurios itin gajos teisingumo srityje, buvo ir liks šios vyriausybės prioritetas. Joks ministrų pasikeitimas to nesustabdys, priešingai - tik suteiks naują stiprų impulsą“, – sako S. Skvernelis.

R. Karbauskis: ministrei reikėtų padėkoti

Valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Ramūnas Karbauskis DELFI teigė manantis, kad pasitraukusi ministrė M. Vainiutė „darė, ką galėjo“.

„Nemanau, kad ministrei galėtų būti reiškiamos rimtos, didelės pretenzijos. Jos buvo tikrai nelengva ministerija. Ir tas problemas, kurios buvo, ji bandė spręsti. Manau, bet kokiu atveju ministrei reikia padėkoti už tą, ką padarė, nes problemos galbūt tame, kad kažko nepavyko padaryti, ne visiems mums pavyksta. Ji stengėsi, ir tai buvo akivaizdu.

Nežinau, kaip komentuoja premjeras, bet aš manau, kad politikai tikrai galėtų padėkoti už tas pastangas, kurias ji dėjo, nors jų galbūt ir neužteko“, – aiškino politikas.

Paklaustas, ar yra priimti susitarimai su koalicijos partneriais socialdarbiečiais dėl postų vyriausybėje pasiskirstymo, jis teigė negalintis atsakyti į šį klausimą.

„Premjeras tvarko vyriausybės klausimus. Į tokių kalbų tarp mūsų nebuvo. Sprendimas dėl pasitraukimo (M. Vainiutės – DELFI) yra šios dienos įvykis, todėl ir fiziškai kalbų negalėjo būti. Juk negali premjeras mūsų klausti, ką daryti, jeigu nėra pačio sprendimo. Dabar yra sprendimas – gal klaus, tikiuosi“, – kalbėjo LVŽS lyderis.

Pasiteiravus apie anksčiau į Seimo Socialdemokratų darbo frakciją susibūrusių nuo Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) politikų išsakytus samprotavimus, kad su partneriais „valstiečiais“ kalbėsis dėl tam tikro postų pasiskirstymo, R. Karbauskis aiškino, kad socialdarbiečiai yra LVŽS partneriai „ne tik žodžiais, bet ir vertybine prasme“.

„Šioje vietoje, man atrodo, jie pilnai supranta, kad svarbiausia, jog vyriausybėje būtų tie žmonės, kurie gebėtų gerai padaryti darbą, o partinė priklausomybė nėra pats svarbiausias dalykas. Jie manau, supranta, kad visi ministrai yra mūsų kartu, nėra ministrų, kurie priklausytų vieniems ar kitiems – svarbiausia, kaip jie geba savo darbą padaryti. Jaučiu, kad tas supratimas yra atsiradęs“, – tvirtino LVŽS pirmininkas.

R. Karbauskis plačiau nekomentavo pasklidusių kalbų, kad koalicijos partneriai į teisingumo ministro postą galėtų siūlyti ankstesnės vyriausybės darbo metu šias pareigas ėjusį vieną iš socialdarbiečių lyderių parlamentarą Juozą Bernatonį.

„Negaliu šito komentuoti. Čia yra keli faktoriai: tai yra koalicijos noras, premjero noras ir plius dar yra prezidentė, kurios sprendimas būtinas. Negaliu į šį klausimą atakyti, nes tai tikrai nebuvo aptarinėjama jokiame susirinkime. O iš principo pas mus nėra mąstymo – kas kieno. Jeigu bus pasiūlymai, vieni ar kiti, jie bus nagrinėjami ir bus sprendimas priimtas“, – aiškino jis.

G. Paluckas nemato didelių rezultatų

Socialdemokratų lyderis Gintautas Paluckas neįžvelgia didelių teisingumo ministrės Mildos Vainiutės padarytų darbų.

„Po visos epopėjos nevykusių bandymų paskirti naują vadovą, Registrų centras tiesiog buvo perduotas Susisiekimo ministerijai. Tam, kad ta reforma iš tikrųjų būtų padaryta. Per pusantrų metų Kalėjimų departamente, nepaisant auditų, skandalų ir eilinį kartą keistų viražų priimant į darbą vadovą, reformomis kol kas net nekvepia.

Antstolių veiklos instrukcijos ir už menkiausias skolas išieškomos kosminės sumos, nepaisant socdemų, o dabar ir Prezidentės siūlymų, vis dar galioja ir egzistuoja. Tai kur tos mega reformos, už kurias premjeras dėkoja ministrei?“, – feisbuke rašė G. Paluckas.

Jis teigė norįs padėkoti M. Vainiutei „už nuoširdžias, nors ir nerezultatyvias pastangas“.

„Galų gale, juk mes M. Vainiutę prieš beveik pusantrų metų ir delegavome į ministres. Tačiau lygiai taip pat turiu pasakyti, jog buvo akivaizdu, jog ministrė ne savo rogėse, o politinės patirties stoka leido ministerijos koridoriuose šeimininkauti visiems išskyrus pačią ministrę“, – rašė G. Paluckas.

Ministrę kritikavo prezidentė

Prezidentė Dalia Grybauskaitė griežtai sukritikavo teisingumo ministrės darbą.

„Negalima vienų smerkti, gaudyti, o kitiems atleisti. Konkretus atvejis Teisingumo ministerijoje, Kalėjimų departamente parodė, kad ministrė yra ne savo vietoje ir nesusitvarko su savo pareigomis ir demonstruoja politinį neįgalumą“, – pirmadienį sakė D. Grybauskaitė, kurią citavo ELTA.

Pirmadienį iš pareigų pasitraukė ir teisingumo viceministras Raimondas Bakšys. Premjero patarėjas Skirmantas Malinauskas kartu su Teisingumo ministerijos darbuotoja Rasa Kazėniene per spaudos konferenciją apkaltino jį trukdant vykdyti kalėjimų sistemos veiklos auditą.