Auksinė žemaitės širdis

300 tūkst. litų - tokią sumą mažosios Augustės gydymui paaukojo žmonės iš Lietuvos ir įvairių pasaulio kraštų, padėti mažylei suskubę vyresniosios jos draugės nutiestais pagalbos tiltais. O pagalbos Augustei Ieva ieškojo, kur tik pajėgė: rinkdama aukas beldėsi į žmonių duris, iš sakyklos kreipėsi į tikinčiuosius bažnyčioje, socialiniame tinkle - į geros valios žmones visame pasaulyje...

Tvirtoves griauna kūdikių lūpos

Pranciškonas Gediminas Numgaudis Ievai ieškant geros valios žmonių ėjo Pakutuvėnų Šv.Antano Paduviečio parapijos klebono pareigas ir leido paauglei iš sakyklos kreiptis į tikinčiuosius. Kunigas „Respublikai“ sakė, kad toks jaunos merginos poelgis - unikalus per visą jo tarnystės Dievui laiką.

„Pirmiausiai į mane pagalbos kreipėsi Ievos mama, - prisiminė brolis G.Numgaudis OFM. - Telefonu paskambinusi moteris guodėsi, kad jos dukra serga sunkia diabeto forma, kad gydosi Kauno klinikose ir prašė pasimelsti už ją. Aplankyti sergančiąją Kauno klinikose man nepavyko, tačiau maldose nuolat prašiau, kad Viešpats jai padėtų“.

Su Ieva kunigas netikėtai susitiko praėjus keliems mėnesiams po Ievos mamos skambučio. Išvydęs paauglę merginą, kuri nedrąsiai pravėrė raštinės duris ir pasisakė ieškanti pagalbos savo sergančiai mažajai draugei, kunigas intuityviai suvokė, kad čia ta pati Ieva, kuriai Dievo malonės jis prašo maldose. Tai netrukus patvirtino ir jaunoji viešnia.

„Po mišių pakviečiau Ievą prie sakyklos ir ji papasakojo susirinkusiems tikintiesiems apie savo rūpestį dėl mažosios draugės, - prisiminė brolis Gediminas. - Man buvo labai gražu, kad paauglė mergina atėjo į bažnyčią su tokia intencija. Džiaugiausi, kad ji neabejinga svetimai bėdai ir kad žmonės atsiliepė į jos prašymą“.

Pranciškonas G.Numgaudis „Respublikai“ sakė, kad taurus 15-metės poelgis jam asocijuojasi su viena citata iš Šventojo Rašto.

„8-ojoje psalmėje autorius, įkvėptas Šventosios Dvasios, teigia: „Viešpatie, tu kūdikių lūpomis sugriauni priešų tvirtoves“, - citavo Šventąjį Raštą brolis Gediminas.

Žmonių nepasitikėjimo tvirtoves sugriovusi ir jų gerumą atvėrusi Ieva išrinkta „Metų vilties“ nominacijos laureate TV3 rengiamuose projekto „Lietuvos garbė“ apdovanojimuose.

Pirmą dieną tesurinko 50 litų

Svajonė padėti mažajai Augustei Ievos širdyje įsižiebė užpernai prieš Kalėdas, kai 15-metė, paūmėjus ligai, beveik pusmetį praleido Kauno klinikose. Čia jaunoji žemaitė ir susipažino su Auguste bei ją slaugančia mama Jolita Matkevičiene.

„Mes apie porą mėnesių ligoninėje praleidome kartu ir labai prisirišome vieni prie kitų, - pasakojo Ieva „Respublikai“. - Ligoninėje kartu sutikome ir Kalėdas. Prieš Naujuosius metus mane išleido namo, o Augustė su mama liko ten. Buvo labai liūdna išsiskirti, žinant, kad Augustės dar laukia ilgas gydymas“.

Ieva žinojo, kad regos nervo vėžio kamuojamai mažajai jos draugei gali padėti Vokietijoje atliekama protonų pluošto terapija. Žinojo ir tai, kad šiai procedūrai atlikti reikės mažiausiai 200 tūkst. litų, kurių sergančios mažylės mama neturi.

„Pirmiausiai paprašiau, kad ligoninėje Augustę prižiūrėti likusi jos mama atsidarytų banko sąskaitą, į kurią būtų galima pervesti pinigus, - prisiminė Ieva. - Kai sąskaita jau buvo atidaryta, įkėliau Augustės nuotrauką į vieną socialinį tinklą, jame sukurtoje anketoje aprašiau visą situaciją. Laikui bėgant prie socialiniame tinkle sukurtos Augustės grupės prisijungė labai daug žmonių, jie siūlė pagalbą, teiravosi apie Augustės sveikatą“.

Tačiau pradžia buvo nelengva. Pernai prieš Velykas išėjusi rinkti aukų Augustei Ieva su draugėmis per dieną tesurinko vos 50 litų. Ievos mama Jūratė Krivickienė prisiminė tąkart dukrai pasakiusi, kad nieko iš šio sumanymo nebus. Bet Ievai rankos nenusviro.

„Tikėjau, kad gerų žmonių yra daug, - teigė Ieva „Respublikai“. - Tiesiog žinojau, kad reikia surinkti pinigus, kad mes darysime viską šiam tikslui pasiekti. Tai, kad pavyko - ne mūsų, o visų aukojusių žmonių nuopelnas“.

Pagalbos mažajai draugei Ieva ieškojo ir Dievo namuose, ir lankydamasi tėvų susirinkimuose Plungės Ryto pagrindinėje mokykloje, kurioje mokosi pati. 15-metės sužadintas žmonių gerumas pamažu virto į galingą cunamį, kurį dar labiau sustiprino prie paramos akcijos gausiai prisijungę lietuviai iš užsienio.

Užsidegimo pavydėjo ir suaugusieji

Ievos klasės auklėtoja Danutė Garbenčienė „Respublikai“ pasakojo, kad į paauglės iniciatyvą mokyklos bendruomenė žvelgė nevienareikšmiškai.

„Nėra ką slėpti - iš pradžių buvo ir skeptiškai žiūrinčių į tokį Ievos užsidegimą, - prisiminė auklėtoja. - Ir aš pati iš pradžių visą šį jos sumanymą vertinau su nemaža atsargumo doze. Traukėme pečiais ir galvojome, kas čia bus. O Ieva, nekreipdama dėmesio į skeptikus, apie pagalbos laukiančią mergaitę pasakojo ir per klasės valandėles, ir per tėvų susirinkimus, ir per pertraukas. Augustės ligos istorija mums buvo kaip ant delno“.

Ieva su savo drauge Eligija pynė apyrankes, jas pardavinėjo, prekiavo sodo gėrybėmis, rinko aukas. Sergančiai mergaitei aukas iš tikinčiųjų rinkti ketinusi paauglė iš vienų Dievo namų buvo išprašyta lauk, tačiau ir tai neatšaldė jos ryžto. Tada jaunoji žemaitė sėdo į taksi ir nuvažiavo į Pakutuvėnus, esančius už keliolikos kilometrų nuo Plungės - pas pranciškoną G.Numgaudį. Brolis Gediminas ją suprato ir leido rinkti aukas po pamaldų. Kai tikintieji po pamaldų kartą suaukojo apie 1 tūkst. litų, džiaugsmo ašaros sužibo ir Ievos, ir jai talkinusių draugių akyse.

„Ievos ryžtas ir užsispyrimas darė įspūdį visiems - ne vienas suaugęs žmogus jai pavydėjo tokio užsispyrimo siekiant tikslo, - sakė „Respublikai“ D.Garbenčienė. - Kiek ji pastangų įdėjo, kur tik jos nebuvo! Jos buvo pilna visur. Ir tada mes patikėjome, kad ji tikrai pasieks savo. Ji yra valingas ir tvirtas žmogus, sportuoja, lanko karatė treniruotes. Neseniai vykusiose Lietuvos jaunučių karatė pirmenybėse Ieva iškovojo trečią vietą“.

Lietuvių kalbą dėstanti pedagogė prisiminė, kad viename iš pastarųjų rašinių Ieva rašė, jog sportas yra didysis jos mokytojas, padedantis atsitiesti nuo visų sveikatos bėdų ir kitų negandų.

„Nors Ievą pačią kamuoja liga, ji gyvena tuo, kad padėtų kitiems, - teigė D.Garbenčienė. - Ir dabar ji užsiėmusi panašia veikla - renka aukas sunkiai sergančiam berniukui“.

 Rūpestis kitais didesnis nei savimi

Sunkios ligos kamuojama Ieva kasdien įrodinėja, kad yra stipresnė ir už savo ligą, ir už kitų žmonių bėdas. Merginos mama J.Krivickienė sako, kad Ieva aplinkiniais rūpinasi net labiau nei savimi.

Rinkdama lėšas Augustės gydymui Ieva sutiko ir daugiau vaikų bei jaunuolių, kuriems reikia pagalbos. Nė vieno iš jų nepamiršo, visiems stengiasi pagelbėti. Jau apie porą metų Ieva su mama globoja savo klasės draugę globos namų auklėtinę Gabrielę. „Ji - mano sesuo, mano spindulėlis“, - glaudė Gabrielę prie savęs Ieva, turinti suaugusius du brolius ir seserį.

„Man dabar - viskas gerai, - nuoširdi šypsena nušvito Ievos veide „Respublikai“ pasiteiravus, kaip šiuo metu jaučiasi ji pati. - Kovoti su liga man labai padėjo mama, draugai, gydytojai, Kauno medicinos universiteto studentai. Kai man reikėjo pagalbos, aš ją gavau, o dabar - mano eilė padėti tiems, kam to labai reikia. Rūpindamasi kitais sutinku labai daug gerų žmonių“.

Misionieriška veikla užsiimančiai merginai lieka laiko ir mokslams, ir pianino klasės pamokoms muzikos mokykloje, ir karatė treniruotėms, kurias Ieva lanko jau trečius metus. Treniruojasi klube „Shodan“ pas trenerius Astą ir Eugenijų Dauskurtus.

„Treneriai visada sako, kad tiek kovojant ant tatamio, tiek gyvenime, kai būna labai sunku, reikia rasti savyje jėgų žengti dar žingsnį į priekį, paskui - dar, - pasakojo Ieva. - Kai paūmėjus ligai negalėjau net paeiti, aš iš paskutiniųjų stojausi, bandžiau eiti, kas du žingsnius griūdavau, bet nepasidaviau. Gyvenau šiais trenerės žodžiais, jie man labai padėjo“.

Jau ne vienose karatė pirmenybėse dalyvavusi Ieva bus ir šį savaitgalį Vilniuje vykstančiame kiokušin karatė pasaulio čempionate. Tačiau ne kaip sportininkė, o kaip fotografė. Išskirtinę galimybę tapti akredituota šių varžybų fotografe jai suteikė „Lietuvos garbės“ apdovanojimų organizatoriai, kuriems nebuvo paslaptis merginos aistra fotografijai.

„Čempionate sirgsiu už mūsų klubo prezidentą, Europos kiokušin karatė čempioną Luką Kubilių ir triskart Europos kiokušin karatė vicečempionę Rūtą Brazdžionytę, kuri yra mano autoritetas, - prieš keletą dienų kalbėdama su „Respublika“ Plungėje Ieva mintimis jau buvo Vilniuje. - Pati dideliais laimėjimais varžybose negaliu pasigirti: esu iškovojusi pirmą vietą Baltijos taurės pirmenybėse, o Lietuvos jaunučių čempionate užėmiau trečią vietą. Birželio pradžioje bandysiu apsiginti geltoną diržą“.

Pažabojus ligą tikimasi laimėti laiko

Grįžkime prie tos mažos mergaitės Augustės, kuriai gydyti lėšas surinko plungiškė Ieva. Augustės mama J.Matkevičienė „Respublikai“ sakė net ir sunkiausiais momentais tikėjusi, kad jos dukrelė ne tik išgyvens, bet ir visiškai pasveiks.

„O Ievos poelgis šį mano tikėjimą dar labiau sustiprino“, - sakė Augustės mama, neseniai su dukrele atvykusi į Kauno klinikas atlikti atžalėlei planinio chemoterapijos kurso.

Protonų pluošto terapija Augustei kol kas neatlikta. Gydytojų teigimu, idealiausias laikas taikyti šią terapiją yra vaikui sulaukus 4-5 metų amžiaus. O Augustei šią gegužę sukaks dar tik treji.

„Iki trejų metų protonų pluošto terapijos atlikti išvis negalima, nes ji pakenktų dar tik besivystančioms vaiko smegenims, - „Respublikai“ paaiškino mergaitės mama. - Nuo trejų iki ketverių metų vaikams tokia terapija gali būti taikoma tik išimtiniais atvejais, kai nėra kitos išeities“.

J.Matkevičienė pasakojo, kad dabar, naudojant chemoterapiją, bandoma kontroliuoti auglį ir laimėti laiko.

„Vaistai pristabdė auglio vystymąsi - jis net truputį sumažėjo, - viltimi gyvena mažylės mama. - Kad chemija auglį sunaikintų iki galo, tikimybės beveik nėra. Tačiau protonų pluošto terapija gali mums padėti ligą įveikti visiškai“.