Kaimynai ir mes
Minske skambėję taikių mitinguotojų lozungai gūdžių Baltarusijos užkampių prezidento rinkimų dieną nepasiekė - regionuose sklandė ramaus susitaikymo dvasia, nes Aleksandro Lukašenkos režimas šioje šalyje dar negali būti nugalėtas.
Minske rinkimus stebėję Lietuvos parlamentarai "Vakarų ekspresui" pasakojo, kad juos pribloškė balsų skaičiavimo metodika, o kiekvienas politikų žingsnis buvo akylai stebimas seklių.
Politologai po A. Lukašenkos išsilaikymo valdžioje trečiajai kadencijai prognozuoja dvejopą scenarijų - arba demokratijos siekianti opozicija susitelks į kumštį ir kovos, arba režimas išraus pirmuosius vieningo pasipriešinimo daigus.
Klaipėdiečio neįsileido
Iš Lietuvos stebėti šį savaitgalį vykusių Baltarusijos prezidento rinkimų vyko dešimt Seimo narių. Šešiems parlamentarams Minskas užtrenkė duris.
Tarp rinkimų stebėtojų galėjo būti ir vienas klaipėdietis - Socialdemokratų sąjungos narys Tomas Balčiūnas, kuris iki paskutinės akimirkos laukė Baltarusijos vizos.
| Rinkimus stebėję Lietuvos parlamentarai teigė, kad apie opozicijos kandidatą į Baltarusijos prezidentus A. Milinkevičių dauguma provincijos gyventojų net nebuvo girdėję |
"Tačiau Baltarusijos ambasada Lietuvoje mums atsuko nugarą. Pusė norinčiųjų vykti stebėti rinkimų į Baltarusiją gavo vizas, pusė - ne. Neigiamo atsakymo motyvas buvo paprastas - nenorima, kad dėl mūsų dalyvavimo kiltų neramumų", - "Vakarų ekspresui" sakė politikas.
Mat socialdemokratų partija Baltarusijoje yra oponuojanti A. Lukašenkos režimui, o T. Balčiūnas priklauso panašios pakraipos politinei jėgai.
"Kalbėjau telefonu su Minske gyvenančiais pažįstamais, kurie mane patikino, kad rinkimų dieną jokių susirėmimų su milicija ar kitomis specialios paskirties pajėgomis nebuvo", - sakė T. Balčiūnas.
Juodino Lietuvą
Rinkimų dieną visi stebėtojai iš Lietuvos buvo "ištremti" į kelis šimtus kilometrų nuo Baltarusijos sostinės esančias provincijas, kuriose žmonės net nežino apie egzistuojančią opoziciją ir jos kandidatus.
Ir prieš rinkimus, ir per juos įvairūs A. Lukašenkos marionetėmis tapusios televizijos kanalai skleidė tendencingą, neigiamą propagandinę informaciją apie Lietuvą.
"Mūsų valstybė, kaip ir visi Vakarai, buvo pristatoma kaip teroristų kraštas, kuris nori destabilizuoti padėtį šalyje. Priminta, kad mes įsikišome į Ukrainos vidaus politiką, prisidėjome prie vadinamosios oranžinės revoliucijos", - "Vakarų ekspresui" pasakojo Seimo narys Rimantas Dagys.
Parlamentarai piktinosi, kai Minsko oro uoste trims paroms buvo sulaikyti atvykę stebėtojai iš Gruzijos, kurioje vyksta demokratiniai procesai, dabartinė šalies vadovybė laikosi provakarietiškos politikos.
"Būdami viešbutyje mes labai greitai sugalvojome vykti į oro uostą ir mėginti padėti kolegoms iš Gruzijos. Vos tik išsiruošėme, mus jau apsupo filmavimo kameros. Iš kur jie sužinojo?" - stebėjosi R. Dagys.
Kretingoje išrinktas Seimo narys Virginijus Domarkas taip pat pasakojo, kad stebėtojai iš Lietuvos tris dienas buvo kruopščiai sekami.
"Vaikščiodami gatvėmis vis sutikdavome tuos pačius veidus. Supratome, kad esame sekami. Net juokais norėjome pradėti sveikintis su savo palydovais. Bet tai - normalu, mes nesistebėjome", - mūsų dienraščiui sakė V. Domarkas.
Klastočių bumas
Lietuvius labiausiai pribloškė balsų skaičiavimo metodika.
Politikai matė, kaip rinkiminėse apylinkėse gulėdavo po du lapus - viename būdavo surašoma, kiek žmonių ir už ką balsavo, o kitame - kiek ir už ką turėtų balsuoti, remiantis dar prieš paskelbiant rinkimų rezultatus atliktoje neva sociologinėje apklausoje. Rezultatai abiejuose lapuose turėjo sutapti. Taip ir "įvyko".
"Matėme, kad iš tūkstančio balsavimo biuletenių rinkimų komisijos nariai atrinkdavo kokį tuziną su balsais už opozicijos kandidatą Aleksandrą Milinkevičių. Vizualiai buvo matyti, kad už šį politiką balsavo kur kas daugiau žmonių", - pasakojo R. Dagys.
V. Domarkas piktinosi, kad apvažiavus 14 rinkiminių apylinkių nė vienoje neteko matyti, kad pasibaigus balsavimui būtų užantspauduotos urnos.
"Ką norėjo, tą ir dėjo į jas. Matėme, kad urnose būdavo palikta apie 15 cm dydžio anga. Pabirdavo neperlenkti balsavimo biuleteniai, nors žmogui atidavus balsą biuletenis visada sulenkiamas, kitaip neįmesi į balsadėžę. Tie neperlenktieji buvo sumesti iš anksto", - svarstė V. Domarkas.
Už panašius pažeidimus Lietuvoje rinkimų rezultatai būtų anuliuoti, o prasikaltę pareigūnai patupdyti ant Temidės svarstyklių. Oficialusis Minskas skelbia, kad rinkimai įvyko skaidriai ir be pažeidimų.
Du scenarijai
"Vakarų ekspreso" kalbinti parlamentarai teigė nesupratę, kam apskritai reikėjo tų prezidento rinkimų.
"Išskyrus Minską, nė vienoje rinkiminėje apylinkėje nevyko opozicijos kandidatų susitikimai su žmonėmis. Šie net nežinojo apie tokius A. Milinkevičių ar Aleksandrą Kozuliną. Esant tokiai informacinei blokadai net ir neklastojus rinkimų rezultatų buvo galima tikėtis, kad A. Lukašenka išliks valdžioje", - svarstė R. Dagys.
Rinkimus stebėjęs parlamentaras Henrikas Žukauskas pripažino, kad kaimyninėje Baltarusijoje dar nėra opozicijos.
"Nėra didelės, turtingos, įtakingo žmogaus valdomos opozicinės partijos. Jei lyderiu nori būti A. Milinkevičius, jam pasiruošimas kitiems prezidento rinkimams turėtų prasidėti jau šiandien", - sakė H. Žukauskas.
Politologas Lauras Bielinis "Vakarų ekspresui" sakė, kad rinkimų rezultatai parodė, jog A. Lukašenkos režimas nesiruošia nuolaidžiauti bei liberalizuoti politinės padėties šalyje.
"Dabar šalyje vyks testas - ar opozicija sugebės susitelkti bendrai kovai, sustiprės, susijungs į bendrą judėjimą, ar ne. Tai viena. Kita vertus, A. Lukašenka gali pademonstruoti kietą požiūrį ir dar stipriau užvesti politinės kontrolės mechanizmą. Režimas gali sunaikinti opozicijos daigus", - teigė L. Bielinis.
Jis samprotavo, kad Lietuvos politika Baltarusijos atžvilgiu po rinkimų neturėtų keistis.
"Kalbant apie Europos Sąjungos, Vakarų politiką, tenka pabrėžti, kad viskas priklausys nuo požiūrio į Rusiją, nes santykiai su Baltarusija asocijuojasi su santykiais su Rusija", - teigė politologas.
Denisas NIKITENKA
Rašyti komentarą