Baltarusijos ateitis - ir lietuvių rankose

Mes ir kaimynai

Vis į demokratinės valstybės kelią neįsukanti kaimyninė Baltarusija po trijų dienų rinks savo šalies prezidentą, kuriuo greičiausiai vėl, jau trečiąjį kartą, taps paskutiniuoju Europos diktatoriumi vadinamas Aleksandras Lukašenka.

Interviu "Vakarų ekspresui" baltarusių tautybės Seimo narys klaipėdietis Vaclavas Stankevičius pastebėjo, kad A. Lukašenkos viešpatavimą lemia ne tik plieninio kumščio politika, bet ir neigiami veiksniai Baltarusijos pašonėje, Europos Sąjungos valstybėse.

"Stebėdami savo kaimynus lietuvius, baltarusiai nesižavi mūsų demokratija ir betvarke šalies viduje - įvairiausiais "abonentais", EBSW, Turniškių skandalais, klestinčia korupcija, milžiniškais emigracijos tempais", - mūsų dienraščiui sakė parlamentinės grupės "Už demokratišką Baltarusiją" narys V. Stankevičius.

Spektakliu nevadina

Ar sutinkate su teiginiu, kad artėjantys prezidento rinkimai Baltarusijoje tėra politinis spektaklis su iš anksto numatyta atomazga?

- Reikia pripažinti, kad nepasitenkinimas esama situacija Baltarusijoje dar nepasiekė kritinio lygio, kai noras pakeisti gyvenimą nulemia rinkimų rezultatus. Todėl įvykių spektakliu negalėčiau pavadinti. Pripažįstu ir tai, kad yra labai sunku suskaičiuoti procentais, kiek Baltarusijos žmonių iš tiesų pasisako už vieną ar kitą kandidatą. Rinkimus sudėtinga stebėti dėl santvarkos ir įstatyminės bazės.

Visgi labai daug žmonių balsuoja už A. Lukašenką, nors rinkimai nėra laisvi ir skaidrūs.

Kaip prognozuotumėte artėjančių rinkimų rezultatus, jų eigą?

- Turint omenyje dabartines tendencijas akivaizdu, kad labai daug Baltarusijos rinkėjų pasiruošę balsuoti už A. Lukašenką.

Rinkėjai pasimeta

A. Lukašenkos valdymo režimas tęsiasi nuo 1994 metų ir jis vis perrenkamas šalies vadovu. Kodėl taip yra?

- Viena priežasčių - žiniasklaidos laisvės apribojimas, nes opozicinė žiniasklaida yra užgniaužta. Situacija Baltarusijoje ir aplink valstybę yra visada nušviečiama valdžios naudai, todėl vyksta savotiškas žmonių smegenų plovimas.

Kitas dalykas - opozicinis judėjimas daug metų buvo susiskaldęs. Paprasti rinkėjai negalėjo suprasti, ką siūlo opozicija, kokių vizijų turi. Opozicija bandė susivienyti keletą kartų, paskutinį - prieš šiuos rinkimus. Juose dalyvauja bendras opozicinės koalicijos kandidatas Aleksandras Milinkevičius, tačiau yra dar vienas opozicijos kandidatas - Aleksandras Kozulinas.

Visiškos vienybės nėra. Dėl to liaudis aiškiai ir nesupranta opozicijos atstovų politikos šalies ateities atžvilgiu, tai juos blaško. Lyderių kaita taip pat veikia neigiamai.

Todėl labai svarbu, ar opozicijos branduolys susivienys ir išliks tokios pat sudėties net ir pralaimėjus prezidento rinkimus. Tokiu atveju pokyčiai kaimyninėje šalyje įmanomi - kad ir per kitus parlamento rinkimus.

Demokratijos minusai

Priežastys glūdi tik šalies viduje?

- Ne, kadangi baltarusiams labai rūpi ir tai, kaip gyvena kaimyninių valstybių žmonės. Čia galima įžvelgti du niuansus: pirma, mes galime pasidžiaugti ir pasigirti subalansuota užsienio politika, tuo, kad esame aiškiai matomi ir vertinami tarptautinėje arenoje. Narystė Europos Sąjungoje bei NATO yra svarbūs šalies raidai politiniai pasiekimai.

Yra ir neigiamų niuansų, kodėl baltarusiai visai nesižavi mūsų demokratija. Tai betvarkė Lietuvos viduje, įvairiausi "abonentai", EBSW, Turniškių skandalai, aukštas korupcijos lygis, didžiuliai protų nutekėjimo, emigracijos srautai. Tokios negerovės turėtų būti lietuviams stimulu susitvarkyti savo viduje ir tik tuomet įtikinėti baltarusius eiti demokratijos keliu. Reikia rodyti gerą pavyzdį.

Baltarusiai bijo tų skandalų ir įvairiausių parlamentinių komisijų. Mūsų šalyje gyvena apie 80 tūkst. baltarusių Lietuvos Respublikos piliečių. Jei dabar padarytume apklausą, dauguma jų pritartų A. Lukašenkos kandidatūrai.

Mes privalome susimąstyti ir dirbti su baltarusių tautine mažuma. Jie yra ambasadoriai Baltarusijoje, su jais reikia labiau bendrauti.

Revoliucijos nelinki

Ko reikia Baltarusijai, kad šalis pasuktų "spalvotosios" revoliucijos keliu, kaip tai įvyko Ukrainoje ir Gruzijoje?

- Aš esu prieš revoliucijas, bet už evoliuciją. Reikia atsakyti, ko mes norime iš Baltarusijos, kurios, kaip suverenios valstybės, tikrai nepriversi sukti demokratijos keliu. Šalis pati turi to norėti.

Kita vertus, šalis nebūtinai turi būti Europos Sąjungoje, kad taptų demokratine. Žinoma, jei valstybėje vyksta žmogaus teisių pažeidinėjimai, prieš rinkimus areštuojami opozicijos atstovai, - tai yra nenormalu, ir mes turime teisę pasakyti neigiamą savo nuomonę.

Kodėl lietuviams turėtų rūpėti Baltarusijos ateitis?

- Ši šalis yra mūsų kaimynė, šalis, svarbi mūsų ekonomikai ir rinkai, valstybė, su kuria mes turime bendrą istoriją. Todėl norime, kad ji būtų patikima bei prognozuojama kaimynė, demokratinė šalis. Galėtume daug plačiau bendradarbiauti su Baltarusija, nei dabar. Šiuo metu vyksta tik ekonominis, kultūrinis, bet ne politinis bendradarbiavimas, kuris yra labai svarbus.

Ar įmanoma, kad po nedemokratinių rinkimų Baltarusijai būtų taikoma dar daugiau sankcijų iš Europos Sąjungos, nei dabar?

- Girdime labai skirtingus balsus iš Sąjungos šalių. Lenkija neva žada nutraukti diplomatinius santykius su Baltarusija, jei rinkimai bus pripažinti nedemokratiniais. Tačiau sprendimas bus kolektyvinis.

Šiuo metu yra taikomi apribojimai dėl vizų į Sąjungos valstybes išdavimo kai kuriems Baltarusijos centriniame valdžios aparate dirbantiems asmenims.

Iš politinės pusės - Europoje nėra pripažintas Baltarusijos parlamentas - jis izoliuotas nuo tarptautinės arenos.

Aš būčiau prieš ekonomines sankcijas Baltarusijai, nes nukentėtų ne valdžia, o paprasti baltarusiai. Ir Lietuva nukentėtų, nes mus sieja ekonominiai saitai.

Denisas NIKITENKA