Dėl kontrabandos bei kitos nelegalios veiklos Lietuvos ekonomika patiria apčiuopiamą žalą.
Pasak Finansų ministerijos atstovės spaudai Giedrės Balčytytės, juodajai rinkai šalyje tenka apie 18 procentų bendrojo nacionalinio produkto.
Nelegalus verslas lanksčiai prisitaiko prie kintančių sąlygų - jis irgi laikosi rinkos principų.
Kadaise pelnytasi iš nelegalių migrantų gabenimo, cukraus, net gintaro kontrabandos, dabar dominuoja cigarečių, narkotikų bei piratinių prekių kontrabanda, prekyba žmonėmis, suklastotų pinigų verslas.
Daug metų vienas didžiausių Vakarų Europos teisėsaugininkų rūpesčių buvo prekybos žmonėmis ekspertų vis minimas Baltijos koridorius.
Baltijos šalys, ypač Lietuva, garsėjo kaip pagrindinis tranzito etapas nusikaltėliams gabenant nelegalius migrantus.
Nauja vergijos forma
Tarptautiniai kriminologai, šių metų balandį susirinkę į Džono Hopkinso universiteto Vašingtone (JAV) bei Upsalos (Švedija) universiteto Jungtinio transatlantinio tyrimų ir politikos centro seminarą Rygoje, konstatavo, kad yra dviejų rūšių prekyba žmonėmis: susijusi su prostitucija ir nelegali migracija iš vietų, laikomų ekonomiškai ir/arba politiškai nesaugiomis.
Baltijos regione prekybą žmonėmis daugiausia skatina ekonominiai sunkumai. Latvių kriminologai šį procesą pavadino nauja vergijos forma.
Prekyba žmonėmis ir su ja susijusios kitos organizuoto nusikalstamumo pasireiškimo formos, kaip nelegali migracija, kontrabanda, prekyba narkotikais bei ginklais, tapo viena iš esminių grėsmių šalies nacionaliniam saugumui.
Šio nelegalaus verslo pagrindu kuriamas organizuotų nusikalstamų struktūrų ekonominis potencialas - jos puikiai ir greitai reaguoja į rinkos pokyčius.
Dar prieš keletą metų nelegalūs imigrantai iš Baltijos šalių ir Lenkijos būdavo gabenami tiesiai į Skandinavijos uostus.
Bausmės už žmonių kontrabandą būdavo nedidelės, o sąlygos laikomiesiems švedų ar danų kalėjime kur kas geresnės už gyvenimo sąlygas Lietuvoje, Latvijoje ar Estijoje.
Tiesa, prieš porą metų įstatymai buvo sugriežtinti: už pagalbą gabenant nelegalius imigrantus, pavyzdžiui, į Švediją galima sėsti už grotų penkeriems metams.
Todėl ir kontrabandininkai prisitaikė: už tuos pačius pinigus (2,5-3 tūkstančius JAV dolerių už žmogų) jie nuplukdo imigrantus netoli Skandinavijos pakrančių.
Dar tarptautiniuose vandenyse nelegalai būna išsodinami ant pontonų, palaikių plaustų ar į gelbėjimo valtis ir paliekami likimo valiai.
Imigrantai, kurie negali sau leisti kelionės į Skandinaviją, keliauja arčiau ir pigiau - iš rusų uostų Kaliningrado srityje į Lenkiją.
Už nelegalo permetimą iš Baltijsko į Gdanską arba iš Svetlo į Fromborką reikia sumokėti tūkstantį JAV dolerių. Suklastotas pasas kainuoja dar tūkstantį dolerių.
Lenkų žurnalo "Wprost" teigimu, taip jūros keliu į Lenkiją patenka po kelis tūkstančius nelegalių imigrantų per metus, į Skandinaviją - po 30 000 žmonių.
Lietuva estafetę perdavė Balkanams
Prieš dešimtmetį buvo pakankami atvejų, kai nelegalai bandydavo iš Lietuvos jūra pasiekti Vakarų Europą, o Vakarų Lietuvos kaimų vienkiemiuose anuomet buvo aptikta ne viena nelegalų, dažniausiai iš Azijos, grupė, laukusi progos iškeliauti.
Kad per Lietuvą keliavę nelegalų srautai buvo įspūdingi, byloja faktas: 1995 metais bemaž 350 nelegalių imigrantų buvo deportuoti į Aziją ir Afriką.
O kiek jų nebuvo sulaikyta?
"BBC News" žurnalistai, 2000 metų birželį apsilankę Lietuvos pasienyje su Baltarusija bei Pabradėje, įsitikino, kad žmonių kontrabanda tapo dideliu verslu, dažnai organizuojamu Rusijoje ir Baltarusijoje.
Pabradės užsieniečių sulaikymo centre britų sutiktas afganas Faridas Ahmadas jiems pasakojo, kad nelegalų gabenimo agentai ima po 3000 JAV dolerių už žmogų - ir jis pats tiek mokėjęs.
Pabėgėlio teigimu, Maskvoje ir Baltarusijoje nelegaliai gyvena tūkstančiai žmonių, norinčių patekti į Vakarus.
Juos per Lietuvos sieną perveda vietos gyventojai, geriausiai žiną pasienio takelius.
Nors nelegalių imigrantų skaičius Pabradės centre per keletą metų buvo sumažėjęs, tačiau niekas nežino, kiek jų prasmuko per sieną nepastebėti.
Beje, jau 2002 metų kovą "BBC News" reportaže apie nelegalios migracijos tendencijas konstatavo, jog Lietuvos pasienio sargybiniai tapo labiau budrūs, o ES narės džiaugiasi galėdamos finansuoti įrangą bei kitas prevencines priemones, "blokuojančias skyles valstybės sienoje, naudojamas nelegalių imigrantų".
Ryžtingi Lietuvos veiksmai stiprinant sienų apsaugą nukreipė didžiuosius nelegalų srautus į Balkanus, ypač į Bosniją ir Hercegoviną, tapusią nauju pagrindiniu keliu nelegalų gabenimo organizatoriams.
300 procentų pelno
Kai nelegalių migrantų verslui Lietuvoje atsirado daug kliūčių, išvešėjo prekyba žmonėmis, susijusi su prostitucija. Remiantis Jungtinių Tautų duomenimis, organizuota prekyba žmonėmis ir organizuota prostitucija yra viena iš 17 labiausiai pavojingų transnacionalinių organizuoto nusikalstamumo pasireiškimo formų. Ji duoda nusikaltėliams daugiau nei 300 procentų pelno.
Mūsų valstybė - pirmoji iš Baltijos regiono šalių pripažino, kad pas mus egzistuoja prekybos žmonėmis problema. Lietuva prekybos žmonėmis srityje išlieka importo, eksporto, kartais tranzito šalis.
Prekyba žmonėmis yra latentinis, arba užslėptas, nusikaltimas, nes ne kiekviena nukentėjusi moteris kreipiasi pagalbos, todėl nėra tikslios informacijos apie prekybos žmonėmis mastą.
Lietuvoje nėra tikslių duomenų, teisinės praktikos apie tokias prekybos žmonėmis pasireiškimo formas, kaip žmogaus pardavimą už skolas, priverstinę santuoką, priverstinį abortą, neteisėtą žmogaus organų transplantaciją ar pardavimą, priverstinę vyrų prostituciją.
Europolo duomenimis, Europoje nuo prekeivių žmonėmis kasmet nukenčia apie 120 tūkst. žmonių. Iš trijų Baltijos šalių kasmet išvežama arba savo noru išvažiuoja apie 3000 moterų, iš jų daugiausiai - apie 1000-1200 - iš Lietuvos.
Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos (VRM) ekspertų duomenimis, neteisėtos pajamos, gaunamos tik iš prostitucijos verslo Lietuvoje, siekia per 50 milijonų litų, o apskritai iš prekybos žmonėmis ir su ja susijusiomis nusikalstamomis veikomis - 200-300 milijonų litų.
Prekyba žmonėmis Lietuvoje, įskaitant ir Lietuvos piliečių išvežimą į užsienio šalis, daugiausia orientuota į seksualinį išnaudojimą, prostitucijos verslą.
Šiuo metu moterys eksportuojamos į Vokietiją, Ispaniją, Italiją, Daniją, Norvegiją, Olandiją, Angliją, Prancūziją, Šveicariją, Belgiją, Graikiją, Čekiją, Lenkiją ir kitas valstybes. Intensyvus merginų gabenimas į Lenkiją aiškinamas tuo, kad šalis yra tapusi savitu moterų tranzito punktu.
Lietuva yra tapusi ne tik moterų eksporto, bet ir tranzito tarp Rytų ir Vidurio Europos valstybių šalimi.
Moterys iš Rytų Europos valstybių į Lietuvą įvairiais tikslais dažniausiai atvyksta pačios, nemažai jų - ketindamos verstis prostitucija. Imigrantės iš kaimyninių valstybių - Baltarusijos, Rusijos, Ukrainos - Lietuvoje sudaro daugiau nei 15 proc. visų prostitučių. Įsitraukusios į nelegalų prostitucijos verslą, jos prievarta seksualiai išnaudojamos, kai kurios išvežamos į Vakarų valstybes. Tuo verčiasi ne tik Lietuvos Respublikos, bet ir kitų valstybių piliečiai.
Tiesa, pastaruoju metu prostitučių iš Baltarusijos, Rusijos, Ukrainos importas į Lietuvą mažėja, o ši tendencija aiškinama tuo, kad Lietuvoje ypač krito darbo seksualinių paslaugų srityje užmokesčiai, yra padidėjusi deportacijos rizika.
JAV Valstybės departamento pranešime apie prekybą žmonėmis 2005 metų birželį konstatuojama, kad iš Lietuvos, per ją ir į ją yra vežamos moterys bei vaikai, kurie nelegaliai gabenami į didžiuosius Europos miestus seksualinio išnaudojimo tikslu: "Aukos atvežamos iš Ukrainos, Rusijos (Kaliningrado) ir Baltarusijos. Žmonių kontrabandos organizatoriai, ieškodami aukų savo verslui, nusitaikė į Lietuvos internatines mokyklas, kurios taip pat tarnauja kaip našlaičių prieglaudos".
Tai teigia ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta Prekybos žmonėmis prevencijos bei kontrolės 2005-2008 metų programa: "Lietuvoje nustatoma vis daugiau prekybos nepilnamečiais atvejų, o užsienio valstybėse - nepilnamečių iš Lietuvos pardavimo atvejų. (...) Visais atvejais tai buvo nepilnametės merginos nuo 14-17 metų, kurios verčiamos tapti prostitutėmis ar įtraukiamos į šią veiklą".
Praėjusiais metais Lietuvoje pradėtos tirti 22 naujos bylos, susijusios su 25-iais prekiautojais žmonėmis bei žmonių kontrabandos gabentojais (2003 metais tokių bylų buvo 15).
Teismai pernai išnagrinėjo 16 tokių bylų, buvo nuteista 14 asmenų, skiriant jiems baudas ir kalėjimą iki trejų metų. 2005 metų kovą Kosta Rikos prašymu iš šalies tėvynėn buvo išsiųstas kostarikietis, kaltinamas vaikų prekyba.
Lietuvos Užsienio reikalų ministerija pernai padėjo repatrijuoti 42 prekybos žmonėmis aukoms (2003 metais tokia pagalba buvo suteikta 20-čiai asmenų).
Kliūtys: naivumas ir... įstatymai
Beje, neatskiriama nuo prekybos žmonėmis problemos ir dingusių asmenų paieškos problema.
VRM Kriminalinės policijos Asmenų paieškos skyriaus viršininkas komisaras Igoris Ksendzovas "Vakarų ekspresui" tvirtino: "2004 metais buvo ieškoma 249 moterų iki 30 metų amžiaus (surasta 190, liko ieškomos 59). Šiemet per 11 mėnesių buvo ieškomos 197 moterys iki 30 metų amžiaus (surasta 143, liko ieškomos 54).
Kitos moterys net nepatenka į ieškomųjų sąrašą, jei dėl jų dingimo nesikreipta - jei nėra nei pranešimo, nei skundo. Būna, kad giminės nežino, kuo moteris dirba - paprasčiausiai tiki, kad dirba padavėja ar pan."
VRM Viešojo saugumo departamento Viešojo saugumo politikos skyriaus vedėjo pavaduotojas pulkininkas Igoris Bazylevas teigė: "Pagalbą prekybos žmonėmis aukoms bei dingusiųjų paiešką stabdo žmogaus teisių, asmens duomenų apsaugos reikalavimai, Dublino bei Amsterdamo konvencijos.
Beje, daugiau kaip 50 procentų žmonių, kurie kviečia į darbą užsienyje, o paskui parduoda aukas prostitucijos verslui būna pažįstami ar net giminaičiai, tik 10 procentų tokių darbo siūlytojų yra organizuoto nusikalstamumo atstovai."
Prekybos žmonėmis mastai daro įspūdį ne mažiau nei kai kurių prekybos žmonėmis aukų naivumas bei patiklumas.
O kriminologai jau prognozuoja būsimąsias grėsmes: neatmetama galimybė, kad ateityje prekyba žmonėmis bus siejama su tokiais pavojingais nusikaltimais kaip žmogaus organų kontrabanda.
Per vakarinę mūsų šalies sieną kol kas fiksuojami tik reti pavieniai bandymai gabenti nelegalus.
Paskutinis toks atvejis, pasak Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Pakrančių apsaugos rinktinės Operatyvinės veiklos skyriaus l.e. viršininko pareigas Ričardo Nižinsko, buvo gegužės mėnesį: "2005 metų gegužės 30 dieną panaudojus nusikalstamos veikos imitavimo modelį buvo sulaikytas įtariamasis nelegalų migrantų vedlys Jonas Stalioraitis su bendrininku Modestu Orinu."
Tačiau panašu, jog nelegalios migracijos grėsmės laidoti dar nereikėtų. Antai Latvijos pareigūnus šių metų rugpjūtį šokiravo faktas, kad neaiškiomis aplinkybėmis laivu į Latviją buvo atplukdyti septyni nelegalūs imigrantai iš Somalio.
Pasak Latvijos sienų apsaugos tarnybos vadovo Gunaro Dabolinio, transnacionalinės nusikaltėlių grupuotės, užsiimančios nelegalų gabenimu, nori atgaivinti žmonių kontrabandą: sukurti naują tinklą savo veiklai naujosiose ES narėse - apie tai latvius informavo kolegos iš Europolo ir Interpolo.
Artūras GRIGALIŪNAS
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą