Bataliją dėl Šengeno laimėjo vienybė

Lietuva Europoje

Lietuvai, kaip ir kitoms devynioms naujosioms Europos Sąjungos (ES) narėms, atsivėrė durys nuo 2007 metų pabaigos tapti visavertėmis Šengeno zonos narėmis.

Žalią šviesą vakar uždegė Briuselyje posėdžiavusi ES teisingumo ir vidaus reikalų ministrų taryba - ji pritarė Portugalijos siūlymui naujokėms leisti prisijungti prie senos, vadinamosios SIS I informacinės sistemos.

"Tik vieninga naujųjų Europos Sąjungos šalių laikysena dėl kuo ankstesnės Šengeno plėtros lėmė Ministrų tarybos sprendimą, leisiantį Lietuvai bei kitoms narystės Šengeno erdvėje siekiančioms šalims jau kitais metais užtikrinti savo piliečiams laisvą asmenų judėjimą. Portugalijos pasiūlytas variantas - vienintelis būdas, leidžiantis Europos Sąjungai išeiti iš politinės aklavietės, kurioje būtume atsidūrę dėl Šengeno plėtros", - Briuselyje sakė mūsų valstybės vidaus reikalų ministras Raimondas Šukys.

Anksčiau Briuselio biurokratai buvo užkirtę kelią naujokėms nuo 2007-ųjų tapti Šengeno narėmis dėl to, kad nespėta laiku sukurti naujos kartos informacinės sistemos SIS II. Šis terminas buvo atidėtas iki 2008-ųjų birželio.

Viena iš būtiniausių sąlygų naujosioms ES narėms įsilieti į Šengeno erdvę yra prisijungti prie vieningos informacinės sistemos, kuri garantuoja priėjimą prie visų Šengeno erdvei priklausančių šalių duomenų bazių. Ši sistema ES valstybėms leidžia operatyviai keistis informacija apie nepageidaujamus arba paieškomus asmenis, vogtus automobilius, nelegalius migrantus.

10 naujųjų ES narių įsilieti į Šengeną planavo nuo 2007-ųjų spalio, tačiau Europos Komisija buvo atidėjusi Šengeno plėtrą, nes nesuspėta laiku sukurti bei įdiegti centrinės naujos kartos Šengeno informacinės sistemos SIS II.

Portugalija pasiūlė alternatyvą - kitą plėtros variantą, pavadintą "SIS one4all", pagal kurį naujosios valstybės narės į Šengeną įsilietų 2007-aisiais naudodamos senąją sistemą.

Ypač suinteresuotos kuo greitesniu prisijungimu prie Šengeno erdvės ES naujokės ne kartą spaudė Briuselį - lapkritį Vilniuje posėdžiavę vidaus reikalų ministrai priėmė deklaraciją, kuria vieningai pritarė Portugalijos siūlomam variantui.

Vakarykštis teigiamas sprendimas yra vienas lemiamų narystės Šengene siekiančioms ES naujokėms, mat Europos mastu priimta pozicija atsilieps ir vertinant šalių pasirengimą.

"Į Lietuvą vyks ekspertai ir vertins mūsų pasiruošimą. Jų požiūrį lems ne tik techniniai įvertinimai, bet ir bendra Europos politika. Šiai dienai Lietuva dar nepasirengusi įsilieti į Šengeno erdvę, tačiau viskas juda pirmyn, situacija gerėja", - "Vakarų ekspresui" sakė buvęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Alvydas Sadeckas.

Įsiliejimas į Šengeno erdvę Lietuvos piliečiams garantuotų laisvą asmenų judėjimą. Tarp Šengeno valstybių būtų panaikintos sausumos, jūrų ir oro sienos, tad lietuviai po Šengeno erdvei priklausančias šalis galėtų keliauti be jokios dokumentų patikros.

Anot Valstybinės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Viešųjų ryšių skyriaus vadovo Giedriaus Mišučio, dabartiniai pasieniečių kontrolės punktai nebūtų demontuoti.

"Kontrolė prie vidinių ir jūrų sienų būtų panaikinta 2007-ųjų pabaigoje, o prie oro sienų - kitų metų kovą. Įsiliejus į Šengeną didesnės pasieniečių pajėgos būtų sutelktos prie išorinės Europos Sąjungos sienos.

Kontrolės punktai liktų - tai yra privaloma sąlyga, kad pasieniečiai galėtų juose dirbti, jei prireiktų. Pavyzdžiui, taip buvo per šiais metais Vokietijoje vykusį pasaulio futbolo čempionatą", - mūsų dienraščiui sakė VSAT pareigūnas.

Šiuo metu Šengeno erdvei priklauso 13 valstybių.

Denisas NIKITENKA