Kodėl rengiamo Klaipėdos apskrities bendrojo plano sprendiniai kai kur prasilenkia su visos šalies bendrojo plano sprendiniais?
Kodėl juose menkai atsispindi Klaipėdos apskrities savivaldybių bendrųjų planų sprendiniai? Kodėl su šiuo bendruoju planu nėra deramai supažindinamos apskrities savivaldybių tarybos? Kodėl jo tvirtininimas yra forsuojamas?
Šie ir dar daugiau "kodėl“ skambėjo Klaipėdos universiteto (KU) Mokslo ir technologijų parko konferencijų salėje, kurioje akademinei bendruomenei, architektams bei panorusiems išklausyti rengiamo Klaipėdos apskrities bendrojo plano sprendinių juos pristatė plano rengėjų grupės vadovė, bendrovės "Atkulos projektai“ architektė Laima Janulienė.
Šiais metais buvo aprobuota Klaipėdos apskrities bendrojo plano, kurio sprendiniai apimtų laikotarpį iki 2017 metų, koncepcija. Patvirtintais apskrities bendrojo plano sprendiniais turės vadovautis visų apskrities savivaldybių ir miestų bendrųjų bei detaliųjų planų rengėjai.
Plane nunatoma susisiekimo infrastruktūros ir paslaugų plėtra, pramonės plėtra, ieškant būdų ir prielaidų ją dekoncentruoti; gamtos išteklių – rekreacinių, alternatyvios energijos bei naftos – eksploatavimas bei miškingumo didinimas.
L. Janulienė atkreipė dėmesį į tai, kad Respublikos bendrajame plane numatomi tik dviejų lygių gyvenamieji centrai – metropolinis centras Klaipėda ir vadinamojo trečiojo lygio rajonų centrai. Apskrities bendrojo plano rengėjai siūlo kurti antrojo lygio centrą numatant galimybę apjungti Palangą ir Kretingą.
Taip pat siūloma nuo Gargždų skaidyti transporto srautus, kad jie neitų per Klaipėdą – numatyti aukštesnės kategorijos kelią nei dabar pro Kretingą į Palangą. Pro Gargždus turėtų eiti ir geležinkelio aplinkkelis.
Melnragėje – Las Vegas?
Kalbėdama apie susisiekimo infrastruktūros plėtrą L. Janulienė daug dėmesio skyrė giliavandenio uosto vietai.
"Kalbant apie uostą, niekas turbūt neabejoja, kad jam reikia plėstis, - sakė architektė.- Reikia atsižvelgti į miesto ir uosto santykius. Kol kas susidaro įspūdis, kad jie vienas apie kitą negalvoja. Miestas akcentuoja transporto srautus, triukšmą, taršą, kad nėra priėjimo prie jūros. Tačiau reikia atsižvelgti ir į uosto teikiamas pajamas, darbo vietas, kurios sukuriamos miestui, bei tai, kad uostas turėtų būti Klaipėdos pasididžiavimas“.
Architektė pristatė dvi galimas giliavandenio uosto atsiradmo vietas – Būtingę ir Klaipėdą. Būtingėje jau yra ir šviesolaidiniai kabeliai, ir plūduras, ir pats terminalas. Tačiau čia įkurdinti giliavandenį uostą būtų brangu, nes dvidešimtoji izobata eina toliau nuo kranto, ir gilinti farvaterį, kad galėtų priplaukti didieji laivai, tektų ilgesnį atstumą. Be to, nėra geležinkelio, o tiesti jį nuo Darbėnų būtų taip pat brangu.
Ties Melnrage dvidešimtoji izobata eina arčiau kranto, pigiau kainuotų tiesti geležinkelius. Poveikis krantams – nors dar nėra jokių to poveikio aplinkai vertinimo ataskaitų, – esą būtų vos ne panašus tiek čia, tiek prie Būtingės.
"Dėl Melnragės – tarša gal nepadidėtų, padidėtų triukšmas. Tačiau Melnragės praradimas galėtų tapti atradimu – yra juk triukšmingų poilsio būdų. Padarykite Melnragę Las Vegasu“, - siūlė L. Janulienė.
Planas deramai nepristatytas
Plano sprendinių pristatyme dalyvavęs Klaipėdos miesto vyriausiasis architektas Almantas Mureika priekaištavo plano rengėjams bei jo užsakovams – Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, kad nebuvo sudaryta galimybė susipažinti su plano sprendiniais. Brėžniai savivaldybę pasiekė pavėluotai, beje, ne visi – iš septynių yra tik penki. Klaipėdos meras tris kartus rašė raštus apskrities viršininko administracijai bei prašė, kad bendrojo plano sprendiniai būtų pristatyti Strateginio planavimo bei teritorijų planavimo komitetuose.
Pasak vyriausiojo architekto, plano rengėjai pasielgė negražiai dar koncepcijos tvirtinimo metu – Savivaldybė nusiuntė savo pastabas, tačiau jokio atsakymo į jas negavo, o ir į pačias pastabas neatsižvelgta.
"Gamtinio karkaso bei susisiekimo dalių brėžiniai prieštarauja Respublikos bendrajam planui. Daug neaiškumų dėl saugomų teritorijų bei dėl kultūros paveldo objektų“,- sakė A. Mureika.
Dėl plano priekaištų turėjo ir Klaipėdos rajono savivaldybės atstovai. Išvardinę, jų nuomone, plano rengėjų padarytas klaidas, jie apibendrino: “Susidaro įspūdis, kad Gargždai, kaip administracinis vienetas, visiškai išnyksta“. Gargždiškiai irgi pageidavo, kad sprendiniai būtų pristatyti rajono tarybai, kuriai esą buvo nesiteikta net koncepcijos parodyti.
Aibės prieštaravimų
Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos atstovai nurodė, kad rengiamo bendrojo plano sprendiniai ne tik neatitinka Respublikos bendrojo plano. Juose nepažymėti ir parengtų arba rengiamų savivaldybių bendrųjų planų sprendiniai.
Be to, pateikti brėžiniai prieštarauja vieni kitiems. Pavyzdžiui, vienuose brėžiniuose giliavandenis uostas "piešiamas“ Būtingėje, kituose – prie Melnragės, trečiuose – ir ten, ir ten. Minėtasis geležinkelio aplinkkelis pro Gargždus nepažymėtas nei viename iš skelbtų brėžinių. Glumina, jog vienintelė Klaipėdos miestui tinkama augti teritorija į rytus nuo miesto žymima kaip "žemės ūkio paskirties“. Aplinkkelio apie Klaipėdą išvis nenumatoma, nepaisant to, kad dabar platinams kelias greitai taps vos ne dar viena miesto gatve.
Prieštaravimų įžvelgė ir prie ankstesnių apskrities bendrųjų planų kūrimo dirbęs KU Gamtos ir matematikos mokslų fakulteto dekanas Petras Grecevičius. Nusistebėjęs, kodėl bendrajame plane niekur nežymimi uosteliai jachtoms bei mažiesiems laivams, dekanas atkreipė dėmesį, jog šiame plane jau užkoduojamas viešųjų ir privačių interesų konfliktas planuojant vėjo jėgainių parkus prie Palangos ir Kretingos.
Kiti kalbėjusieji įžvelgė, jog rengiamame bendrajame plane nepažymėtos Resublikos bendrajame plane esančios elektros energijos perdavimo linijos; nors yra parengtas specialusis planas, šiame bendrajame plane nepažymėta "elektros tilto“ į Švediją vieta.
Tiesa, Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos prašymu iki šio svarstymo pažadėta plano sprendinius pristatyti architektų bendruomenei bei į pristatymą ketinantiems atvykti visų savivaldybių vyriausiems architektams.
Livija GRAJAUSKIENĖ
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą