Nuskendusių laivų kapinių Smiltynėje išvalymo idėja pakibo ore. Klaipėdos savivaldybė tam reikalingų milijonų litų neturi, o Klaipėdos apskrities viršininko administracijai ištiesti jai pagalbos rankos neleidžia Aplinkos ministerija.
Pagal parengtą techninį laivų kapinių valymo darbų projektą ir prieš dvejus metus atliktus skaičiavimus, šiems darbams atlikti reikėtų apie 8 mln. Lt. Pasak Klaipėdos miesto savivaldybės Investicijų ir verslo plėtros skyriaus vedėjos Elonos Jurkevičienės, galbūt dabar juos būtų galima ir pigiau padaryti. Pinigų šiam projektui įgyvendinti tikėtasi gauti iš Europos Sąjungos (ES) regioninės plėtros fondų.
Už tuos pinigus būtų atlikti tik valymo darbai, t. y. nusiurbtas dumblas, iškelti visi nuskendę laivai. Dar prieš parengiant techninį valymo projektą buvo atlikta galimybių studija panaudoti prie nuskendusių laivų kapinių Smiltynėje esančią teritoriją miestelėnų rekreacinei zonai. Iškėlus skenduolius ten atsirastų ir prieplaukos laiveliams. Idėjų savivaldybė turi, tačiau dabar tos teritorijos naudoti negalima todėl, kad ji yra prie užteršto vandens telkinio.
Neleidžia
Manyta, jog kapinių išvalymo projektas tiktų vadinamajai užterštų teritorijų valymo priemonei, pagal kurią Klaipėdos apskričiai skiriama apie 7 mln. Lt ES paramos. Planuota visas tas lėšas panaudoti kapinėms valyti, kadangi kitos Klaipėdos apskrities savivaldybės tokių projektų neturi. Tokiu atveju Klaipėdos savivaldybė atsisakytų dalies lėšų, skiriamų vandens telkiniams valyti.
Iškilus abejonėms, ar toks variantas tinkamas, Klaipėdos savivaldybė raštu pateikė paklausimą ministerijai. Iš jos gautas neigiamas atsakymas - kapinių valymas turėtų būtų finansuojamas pagal vadinamąją vandens telkinių valymo priemonę.
"Mes parengėme dar vieną raštą ministerijai. Jame paaiškinome, kodėl laivų kapinių projektas Klaipėdai yra laibai svarbus. Pasiūlėme du šios problemos sprendimo būdus. Vienas - galbūt reikėtų sukurti atskirą priemonę, nes kapinių valymo projektas nėra tipinis. Dalį jo būtų galima priskirti teritorijų valymo, dalį vandens telkinių valymo priemonėms. Kitas - pakeisti aprašą, kad jis tiktų kapinių valymo projektui", - "Vakarų ekspresui" sakė savivaldybės atstovė.
Tačiau ir vėl gautas atsakymas iš ministerijos, kad savivaldybės pasiūlymai netinkami. Tad Klaipėdos savivaldybė teikia Mumlaukio ežero ir tvenkinių valymo projektus.
Neužtenka lėšų
Paklausta, ar laivų kapinės nebus tvarkomos, E. Jurkevičienė atsakė: "Taip. Mes supratome, kad ta teritorija niekam neįdomi. Jeigu mes kapinių projektą priskirtume vandens telkinių valymo priemonei, negautume tiek lėšų, kiek mus reikia. Klaipėdos savivaldybei vandens telkiniams skiriama tik daugiau kaip 3 mln. Lt, o kapinėms išvalyti reikia kur kas daugiau pinigų. Kita vertus, visos savivaldybės vandens telkinių valymo projektų turi daug, paramos poreikis didžiulis - didesnis nei visam Klaipėdos regionui skiriama lėšų."
Pasak E. Jurkevičienės, pati ministerija priekaištauja Klaipėdos savivaldybei dėl to, kad ji nesutvarko laivų kapinių. Tačiau kai ji pabandė kažką daryti, paramos taip ir nesulaukė.
Ignoruoja regionus
Europiniai pinigai skirstomi pagal tam tikras eilutes, vadinamąsias priemones griežtai laikantis nustatytų reikalavimų, aprašų, kam jie skiriami. Tačiau buvo parengti teoriniai aprašai, o prasidėjus paraiškų teikimui lėšoms gauti atsirado ir nenumatytų dalykų. Negi dabar aprašai negalėtų būti koreguojami ir pildomi? Negi neįmanoma patobulinti tą aprašą, kad laivų kapinių valymo projektas būtų įgyvendintas? Ar tie ES reikalavimai tokie jau griežti?
"Tai yra tik pačios Lietuvos reikalas. Visa tai daro ministerija, tvirtinanti aprašus. ES atstovai į tuos dalykus nesikiša. Tas taisykles nusistatė mūsų Aplinkos ministerija", - sakė E. Jurkevičienė.
Pasak jos, Aplinkos ministerija nepageidauja, kad savivaldybės pasiskirstytų tuos pinigus, tarkime, pagal kvotas, ir teiktų projektą pagal konkrečią numatytą sumą. Ji nori, kad visi projektai suplauktų į ministeriją, kad pati galėtų nuspręsti, kurie iš jų geri, kurie blogi.
"Mes susitartume, kad kiekviena savivaldybė gauna tam tikrą sumą pinigų, pavyzdžiui, atsižvelgiant į gyventojų skaičių. Tada galėtume planuoti, ką už tokią sumą pinigų sugebėsime padaryti. Dabar savivaldybės nėra garantuotos, kad gaus planuotas lėšas. Manyčiau, jog ministerija ignoruoja regionų nuomonę", - sakė pokalbininkė.
Vis dėlto Klaipėdos savivaldybė tikisi, kad ministerija, gavusi visus projektus, pati pamatys, kad pagal vieną priemonę pateikta labai daug projektų, viršijamos numatytos sumos, o pagal kitą nesurinkta paraiškų. Galbūt sužinojusi, koks yra lėšų poreikis, ministerija pagalvos apie lėšų perskirstymą, t. y. numatys galimybę vienai priemonei planuotas lėšas perkelti į kitą. Todėl Klaipėdos savivaldybė laivų kapinių valymo projektą pateikė kaip rezervinį.
Nelanksti politika
Pasak Klaipėdos apskrities viršininko Arūno Burkšo, projektų išvalyti užterštą teritoriją apskrityje pateikta nėra, tad dabar realiai neturima, kur dėti tam skirtų apie 7 mln. Lt. Todėl vykusiame regiono tarybos posėdyje su visais merais sutarta, kad tam tikslui skirtus pinigus kitos savivaldybės atiduos Klaipėdai kapinių išvalymo projektui įgyvendinti. Tada buvo parašyti raštai susisiekimo ir aplinkos ministrams. Aplinkos ministerijos atstovai žadėję pakeisti aprašą, kad šie pinigai būtų skirti būtent kapinių projektui.
"Labai keista, kad mums neleido tų pinigų panaudoti labai reikalingam ir kilniam tikslui. Atrodo, viskas buvo sutarta, reikėjo tik atlikti formalumus. Pasirodo, pagal aprašą tie pinigai yra skirti ne tai priemonei, ir viskas. Dar nesu iki galo susitaikęs su ta mintimi, kad tų lėšų tikrai nebūtų galima panaudoti laivų kapinėms išvalyti. Kalbėjau tiek su susisiekimo, tiek su aplinkos ministrais. Jie tam pritarė. Žinoma, tie ES pinigai nedings, turime įvairių kitų projektų, bet vis tiek liūdna. Dėl nelanksčios Aplinkos ministerijos pozicijos sužlugdyta tokia graži idėja", - "Vakarų ekspresui" sakė A. Burkšas.
Dalia BIKAUSKAITĖ
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą