Biurokratizmas užmuša ir kilniausias idėjas

Paminklas žuvusiems jūrininkams ir laivams, kurio idėja Klaipėdoje sklando nuo 1993-iųjų, nebus pastatytas ir šiemet, nors buvo pagamintas jau beveik prieš metus. Didžiulės albatroso skulptūros kelionei į Smiltynę dabar trukdo nežinomybė, kas turi finansuoti paminklo statymo darbus.
 

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas neseniai susitiko su Lietuvos marinistikos žurnalistų klubo "Marinus" nariais, kurie pastaruosius ketverius metus rūpinasi šios idėjos įgyvendinimu. Jis informavo, jog 2009 metų direkcijos sąmatoje lėšų paminklo pastatymui nenumatyta.

Nepadėjo nė ministras

Tokio paminklo pastatymu anksčiau rūpinosi iniciatyvinė grupė Liudviko Stulpino atminimui įamžinti.

Kapitono Liudviko Stulpino atminimo įamžinimo iniciatyvinės grupės pirmininko Kazimiero Povilaičio teigimu, grupė buvo įpareigota rūpintis ir paminklu žuvusiems jūrininkams. Jam 1993-1994 m. buvo renkamos lėšos. Anot K. Povilaičio, jos buvo pervedamos į Lietuvos kultūros fondo Klaipėdos filialo sąskaitą komerciniame banke. Šiam filialui tada vadovavo Vidmantas Plečkaitis, o jo pavaduotojas buvo dabartinis Klaipėdos universiteto docentas Petras Bielskis.

Pastarasis patvirtino, kad fondas leido naudotis savo sąskaita iniciatyvinei grupei. Pasak docento, tas fondas jau seniai nebeegzistuoja, jo sąskaita uždaryta, nes joje nebuvo pinigų.

"Kadangi tai nebuvo mūsų pinigai, mes jais nesirūpinome. Prieš kelerius metus grupės atstovai bandė jų ieškoti, tačiau iš kur jų galėjo būti, jeigu nėra sąskaitos. Kai buvo pastatytas paminklas Liudvikui Stulpinui, viskas tuo ir baigėsi. Nei grupė, nei Kultūros fondas vėliau jokios veiklos nevykdė", - sakė P. Bielskis.

Vėliau paminklo idėją buvo perėmusi Lietuvos laivų savininkų asociacija. Atrodė, kad trečias kartas nemeluos - "Marinus" klubui pavyko "užvesti" net tuometinį susisiekimo ministrą Algirdą Butkevičių, kuriam labai patiko idėja įamžinti XX-XXI amžių sandūroje nuskendusių laivų, plaukiojusių su Lietuvos vėliava, atminimą.

A. Butkevičius ryžtingai ėmėsi veiksmų. Buvo sudaryta net paminklo žuvusiems Lietuvos jūrininkams ir nuskendusiems laivams projekto įgyvendinimo darbo grupė. Klaipėdos miesto taryba dar pernai išreiškė pritarimą tokio paminklo statyboms.

Pernai per Jūros šventę Smiltynės pakrantėje, šalia Lietuvos jūrų muziejaus, vandenyje, apie 3-4 metrus nuo kranto, turėjo iškilti postamentas. Ant metalo plokščių buvo numatyta sumontuoti skulptūrą, vaizduojančią vieną raiškiausių jūreivystės simbolių - sunkiausias audras įveikiantį paukštį albatrosą. Skulptūros autorius - Klaudijus Pūdymas, architektas - Mindaugas Zabarauskas. Paminklą siūlyta pavadinti "Išplaukusiems ir negrįžusiems".

Buvęs ministras net juokavo, kad jeigu paminklo nebus, vietoj jo ant postamento turėsiąs stovėti tuometinis uosto vadovas Sigitas Dobilinskas.

Reikia milijono

Naujasis Uosto direkcijos vadovas E. Gentvilas praėjusią savaitę konstatavo, jog, preliminariais skaičiavimais, paminklui pastatyti ir aplinkai sutvarkyti reikėtų apie 1,3 mln. litų. Gali būti, jog paskelbus konkursą atsirastų kas tuos darbus atliktų ir už 600-700 tūkst. litų. Tačiau šių metų biudžetas suformuotas ir jame paminklui pinigų nėra.

Uosto direkcija paruošiamiesiems darbams, techniniam projektui parengti pernai skyrė 25 tūkst., šiemet - 77 tūkst. litų. Tuo jos parama ir baigėsi.

E. Gentvilas stebėjosi, kad visi pritarė gražiai idėjai, tačiau pamiršo nuspręsti, kas turi finansuoti paminklo pastatymą, skelbti konkursus ir t. t. Tai daryti Uosto direkcija neįpareigota. Taip pat naujam direkcijos vadovui kyla klausimas, kodėl būtent šios įstaigos lėšomis turėtų būti statomas paminklas. E. Gentvilas pažadėjo tik tiek, kad paminklo klausimas bus įtrauktas į liepos pabaigoje vyksiančio Uosto tarybos posėdžio darbotvarkę.

Paminklas rūdija

Albatrosas vienu sparnu tarsi rėžtų vandenį. Tai simbolizuotų žūtį, o kartu ir nepalaužiamą jūrininkų dvasią.

Pradėjus įgyvendinti idėją apie pinigus, žinoma, buvo kalbėta. Uosto direkcijos atstovai teigė, kad kai būsiąs parengtas techninis projektas, tada paaiškės, kiek reikės lėšų. Sutarta, kad šio projekto užsakovė būsianti Uosto direkcija, o paminklas bus statomas bendromis jėgomis - talkins uosto kompanijos bei asociacijos, kiti rėmėjai.

Tačiau kalbos liko kalbomis, pažadai pažadais, ministrai, uosto vadovai pasikeitė, ir aštuonis mėnesius dėl šios idėjos niekas nė piršo nepajudino. Vienintelė Vakarų laivų gamykla realiu darbu be atlygio prisidėjo prie idėjos įgyvendinimo ir pagamino maždaug 12 metrų dydžio albatrosą. Dabar įmonė nežino, ką daryti su šiuo paminklu. Jau greitai bus metai, kai jis trūnija gamyklos teritorijoje. Albatrosas jau net pradeda rūdyti.

"Kodėl Klaipėdoje galima pastatyti katino, peliuko skulptūras, o nuskendusiems laivams ir žuvusiems jūrininkams - ne? Nebuvo nė vienos idėjai pasipriešinusios institucijos, į kurios duris beldėsi "Marinus" klubas. Įdėta daugybė darbo derinant projektą, o kai atrodė, kad paminklas jau ranka pasiekiamas, naujai iškilo tos pačios kliūtys. Kitas klausimas, kodėl bet koks projektas, patekęs į valstybines institucijas, tuojau ima kainuoti milijonus? Suprantama, dabar sunkmetis, visi skaičiuoja savo išlaidas, bet juk albatrosas jau galėjo būti pastatytas dar prieš jį", - stebisi "Marinus" klubo nariai.

"Jeigu niekam nereikia..."

Arnoldas ŠILEIKA, Vakarų laivų gamyklos generalinis direktorius

Mes atsiliepėme tiek į žurnalistų, tik į Uosto direkcijos kreipimąsi tikėdami, kad toks paminklas yra tikrai reikalingas. Manėme, kad jo pastatymo klausimai bus operatyviai išspręsti. Tačiau pagaminome jį kur kas greičiau, nei sprendžiami visi kiti reikalai.

Paminklas pagamintas iš nerūdijančio plieno, bet jis dar nėra baigtas iki galo, tad ėmė rūdyti. Skulptorius spręs, kokia medžiaga bus dengiamas jo paviršius. Aš jau sakiau Uosto direkcijos atstovams, kad jeigu niekam nereikia to paminklo, mes jį pasistatysime savo teritorijoje, jis papuoš mūsų įmonę.

"Mažai pinigų buvo"

Kazimieras POVILAITIS, Lietuvos jūrininkų sąjungos narys

Susirinkome entuziastai, norėję pastatyti tokį paminklą. Tais laikais entuziazmo buvo 10 kartų daugiau. Pinigai buvo pervedami į sąskaitą komercijos banke. Ir žmonės aukojo, labai daug pervedė buvęs žvejybos uosto viršininkas, dabar pavardės neprisimenu. Mes prašėme 1 000, o jis pervedė 60 tūkstančių rublių.

Paskui komercinis bankas buvo nušluotas. Grįžęs į Lietuvą 1995-1996 metais centriniame banke domėjausi, ar turime sąskaitoje pinigų. Buhalterė pasakė, kad turime, tik negalinti sakyti, kiek. Dabar norėčiau, kad tie pinigai būtų grąžinti. Juk komercinio banko įpareigojimus ir funkcijas kažkas perėmė.

Paminklo nepastatėme todėl, kad mažai pinigų buvo. Mes irgi turėjome ir skulptorių, ir architektus. Tačiau 1993-1994 metais visi žiūrėjo tik kaip išgyventi, apie pinigus jau kalbos nebuvo, entuziazmas blėso.

"Esu labai nustebintas"

Rimantas TARAŠKEVIČIUS, Klaipėdos meras

Paminklo paruošiamieji, projektiniai darbai atlikti. Statybos inspekcijoje turi būti svarstomas klausimas dėl leidimo statyti pajūrio zonoje išdavimo. Gražus baltas albatrosas tikrai papuoštų Klaipėdos uosto kanalą ir atrodytų įspūdingai. Jis būtų galėjęs pasitikti atplauksiančius į Klaipėdą burlaivius. Dabar likus trims savaitėms jau turbūt nieko nepavyks padaryti.

Sakote, paminklo pastatymui reikia milijono litų. Iš kur ištraukėte tokius skaičius? Gal skaičiuota tuo metu, kai statybos kainos buvo pasiekusios piką? Esu labai nustebintas. Juk tereikia įkalti prie kranto kelis polius. Aplinką galima sutvarkyti ir vėliau, etapais.

Kas kaltas, kad mes iki šiol nesugebėjome pastatyti paminklo, aš nežinau. Visi idėją palaiko, visi linksi galvomis. Gal per mažai ragintos uosto krovos ir laivybos kompanijos, asociacijos? Manau, kad tai turėtų būti ir uostininkų, ir miesto, ir valstybės reikalas.

Dalia BIKAUSKAITĖ