Regioniniame parke
Klaipėdos valdininkai baiminasi, kad pajūryje gali atsirasti dar vienas verslininkų ir turtuolių rezervatas - šį kartą Karklėje esančioje buvusioje pionierių stovykloje "Žilvitis".
Šioje vietovėje pagal šiuo metu patvirtintus dokumentus vietoje visuomenės poreikiams atviro stadiono įmanoma viešbučių statyba, kuri dėl ydingos teritorijų užstatymo praktikos gali baigtis pajūrio užblokavimu.
Todėl kitą mėnesį Klaipėdos apygardos administracinį teismą pasieks skundas, kuriuo bus prašoma panaikinti Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos patvirtintą "Žilvičio" detalųjį planą.
Palaimino politikai
Kelią "Žilvičio" teritorijoje statyti naujus namelius vaikų poilsiui, 40 vietų viešbutį, 25 vietų bendrabutį, valgyklą bei kitus pastatus savo sprendimu praėjusio mėnesio pradžioje atvėrė Klaipėdos rajono savivaldybės taryba.
Jos nariai priėmė politinį sprendimą ir nesutiko panaikinti dar 2000-iaisiais patvirtinto minėtas statybas įteisinančio detaliojo plano, kaip to reikalavo Vyriausybės atstovė Klaipėdos apskrityje Kristina Vintilaitė.
Ši valdininkė teigė, kad dalis "Žilvičio" detaliojo plano sprendinių prieštarauja Saugomų teritorijų įstatymui bei Pajūrio regioninio parko (PRP) reglamentams, mat "Žilvitis" yra PRP Karklės etnokultūriniame draustinyje.
Valdininkai sutinka su tuo, kad šiuo metu buvusios pionierių stovyklos pastatai yra tragiškos būklės, todėl juos būtina renovuoti, tačiau baimę kelia verslininkų invazija į šią teritoriją.
Konkrečiau - planai dabartinio stadiono vietoje statyti devynis viešbučius, kurie esą būtų skirti į stovyklą vaikus atvežusių tėvų nakvynei.
Pagal galiojančius teisės aktus nauja statyba saugomoje teritorijoje įmanoma tik tuo atveju, jei ten buvo sodybvietė, tačiau apie senas sodybvietes stadiono teritorijoje jokių duomenų nėra.
Įtraukė ir kaimynus
Keliasdešimt metrų nuo jūros įsikūrusios "Žilvičio" stovyklavietės žemė yra valstybės turtas. Ją nuomoja Lietuvos žemės ūkio darbuotojų profesinės sąjungos federacija.
Iš šios organizacijos sklypą subnuomoja Neringoje registruota bendrovė "Gintarinė mūza", kuriai vadovauja Nerijus Kuzma.
Anot K. Vintilaitės, jos vadovaujama Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje institucija šio mėnesio viduryje dėl nepanaikinto detaliojo plano jau kreipėsi į teismą, tačiau šis pavedė papildyti suinteresuotų asmenų sąrašą.
"Paprašyta trečiaisiais asmenimis įtraukti ne tik tos teritorijos savininkus, bet ir asmenis, kurie gyvena šalia "Žilvičio". Matyt, teismas ketina ginčą nagrinėti platesniu aspektu. Skundą turime išsiųsti iki gegužės 8-osios", - "Vakarų ekspresui" sakė K. Vintilaitė.
Pagrindiniu ginčo objektu taptų būtent stadionas, kurio vietoje planuojama viešbučių statyba.
"Tai daryti draudžia teisės aktai. Žvelgiant į respublikos mastu vykstančias įvairias statybas ir teritorijų planavimą, galima įžvelgti įvairių grėsmių. Kai planuojama statyti viena, o pastatoma kita. Jei stadiono vietoje išdygs viešbučiai, ten bus daug investuota, šiuo metu visiems prieinama teritorija gali tapti užblokuota", - svarstė valdininkė.
Gąsdina prielaidos
Galimo verslininkų ir turtuolių rezervato baiminasi ir PRP vadovybė bei Klaipėdos rajono savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja Vida Vytienė.
Ji teigė, kad Klaipėdos rajono Taryba nenaikino detaliojo plano todėl, kad jo tvirtinimą 2000-iaisiais palaimino visos derinančios institucijos.
"Išvados dėl tos teritorijos detaliojo plano gautos dar 1998 metais, o tuomet tiek dėmesio statyboms saugomose teritorijose dar nebuvo. Kadangi neseniai buvo patvirtinta Pajūrio regioninio parko planavimo schema, pasikeitė ir teisiniai aspektai. Leidimo naujoms statyboms stadiono teritorijoje negauta ir iš Klaipėdos apskrities viršininko administracijos", - mūsų dienraščiui sakė V. Vytienė.
Ji pritarė, kad žalia šviesa naujoms statybos stadione gali kainuoti laisvą priėjimą prie jūros, naujas tvoras bei galimas teisines machinacijas, norint viešbučius "paversti" gyvenamaisiais namais ar kotedžais.
PRP vadybininkas Egidijus Jurkus teigė, kad parengtas "Žilvičio" detalusis planas optimaliai neatitinka tiek visuomenės poreikių, tiek ir reglamentų.
"Teritorija - valstybinė. Kas gali paneigti, kad į ją įleidus verslininkus ir davus leidimą statyboms žemė nebus privatizuota? Valstybės turto perdavimas į privačias rankas ne visada duoda naudos visuomenei, ypač - statybų pajūryje atvejais. Juk yra pavyzdžių, kai deklaruojama, kad statomi poilsio namai, o vėliau jie pardavinėjami kaip gyvenamieji-poilsiniai", - "Vakarų ekspresui" teigė E. Jurkus.
Jis priminė, kad verslininkų paliestas pajūris neretai tampa izoliuota vietove. "Ir taip turime problemų Karklėje, nes apie 2 kilometrų ruože nėra daug ir normalių priėjimų prie jūros", - sakė PRP atstovas.
"Gintarinės mūzos" vadovas N. Kuzma šiuo metu išvykęs į užsienį ir į "Vakarų ekspreso" skambučius vakar neatsiliepė.
Denisas NIKITENKA
Rašyti komentarą