Gamta Joninių vardo nežino, tačiau šią šventę savaip pažymi. Šviesos lūžis yra svarbus visiems, galintiems jį pajausti. Mes to neapčiuopiame, tačiau žinome, o žinojimo pakanka gerai mūsų nuotaikai rastis.
Beje, kodėl Joninės? Kitos tautos turi ir savus šios šventės vardus. Pavyzdžiui, latviai šėlsta su Lyguo šventės vardu lūpose, gudai mini kupolines ar Jankos Kupalos vardą. Tačiau žmonių lūpose greta kitų žodžių (juk ir mes sakome - Rasos, Kupolių...) skamba ir Jono, Janio, Jankos, Ivano, Johano vardai. Taigi garbė visiems Jonams, pelniusiems tokį pasaulio pasitikėjimą!
Gamtoje Joninių metas yra brandžiosios vasaros pradžia. Du mėnesius dabar bus sirpinama, nokinama, auginama tai, kas buvo užmegzta, gimė, išsirito, užaugo. Daugelis sėklų subręs labai greitai - gamtoje brendimo, nokimo tempai stebina ir žavi. Ne mažiau stebina gyvūnų augimo tempai - štai iš kiaušinio išsiritęs devynbalsės jaunikliukas yra mažutis, plikas, neregintis. Tačiau prireikia tik 12-13 dienų, kad iš to bejėgio padarėlio būtų išaugintas plunksnuotas, nuo šakos ant šakos purpsėti galintis paukščiukas. Po keleto dienų jis jau savarankiškai lesa uogas, kapsi vabzdžius.
Tik ši vasara tokia gaiviai žalia. Ilgai nelepinta karščio, bet gavusi daug drėgmės, gamta išliko pavasariškai gyva. Augalų vešėjimas stebina ir džiugina. Tiesa, dar sunku pasakyti, kokie bus šios vasaros ūgliai, kiek sėklų pabirs, kiek vaisių prinoks. Kadangi pavasaris ir vasaros pradžia buvo palankūs, ypač vabzdžiams, kurių palikuonys mažina derlių, galima tikėtis ir šiokių tokių netekčių. Tačiau niekuo nesistebėkite - gamta tam ir dirba, kad visko pakaktų visiems, kad augalai derėtų ir vabzdžių lervutės būtų sočios. Tiesa, yra kita, netikroji gamtos dalis, tiksliau - mūsų sodai ir daržai. Jie paklūsta mūsų rankai, tačiau yra tolimi nuo tikrosios gamtos gyvavimo principų. Todėl susidūrę su gamtiniais veiksniais (šalnomis, lietumis, vėjais, vabzdžiais, grybais ir begale kitų) jie nukenčia labiausiai. Juos kurdamas ir tobulindamas žmogus sąmoningai panaikino daugelį augalų savybių, sumažino atsparumą ir gebėjimą gintis. Todėl dabar turime naudoti augalų apsaugos priemones, kažką naikinti, reguliuoti...
Sakoma, kad po Joninių nutyla gegutės ir kiti paukščiai. Iš tikrųjų nemažai jų šios vasaros darbus, kuriuos turi lydėti giesmės (lizdų sukimą, perėjimą), jau baigė. Tačiau dar tikrai girdėsime volunges, daugelį kitų giesmininkų. Rytais skardės ir gegutės - jų veisimosi laikas dar tęsiasi. Tiesa, pirmieji gegužiukai jau užaugo, paliko lizdus ir kurį laiką lydimi savo įtėvių klajos namų apylinkėse. Po to liepsnelės, kalviukai ar kielės, užauginusios jiems primestą gegučių palikuonį, gal dar suspės susukti lizdą ir gamtai palikti tikruosius savo vaikus.
Joninės - šventė visiems. Šiandien tikrai vakarokite prie laužo, su smagia draugija. Jei to nepadarysite, teks laukti visus metus - juk tokios šventės suvaidinti, švęsti kitu metu negalima.
Salemonas PALTANAVIČIUS, gamtininkas
Parengta pagal dienraštį "Vakaro žinios"
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą