Konfliktas Agluonėnuose (Klaipėdos r.) įsikūrusioje medžio apdirbimo bendrovėje "Trema" pasiekė ir darbininkų teises ginančią Švedijos LO organizaciją bei Švedijos Karalystės nepaprastąjį ir įgaliotąjį ambasadorių Lietuvoje Janą Palmstierną.
Prašydamas pagalbos sprendžiant ginčą, į LO organizaciją bei ambasadorių neseniai kreipėsi Klaipėdos apskrities darbininkų sąjungos pirmininkas Edvardas Šalkauskas, kaltindamas "Tremos" akcininkų atstovą Švedijos konsulą Vakarų Lietuvoje Leifą Anermalmą tyčiojantis iš darbininkų.
Tuo tarpu tai tikrovės neatitinkančiais ir jo garbę ir orumą žeminančiais teiginiais vadinantis L. Anermalmas, prašydamas atlyginti moralinę žalą, parašė ieškininį pareiškimą Klaipėdos miesto apylinkės teismui.
Pasak Edvardo Šalkausko, kuris teigia esąs susirūpinęs "Tremos" darbininkų likimu, Švedijos pilietis Leifas Anermalmas ne tik tyčiojosi iš Darbininkų sąjungos skyriui priklausančių bendrovės darbuotojų, neva vadindamas juos "bananais", bet ir jam pačiam rodė įžeidžiančius ženklus.
Tačiau pats L. Anermalmas "Vakarų ekspresui" teigė, kad taip niekada nebuvo ir tvirtino, jog su "Tremos" darbininkais elgiamasi daug geriau nei bet kurioje kitoje Lietuvos įmonėje, kurią valdo lietuviai.
Neišmokėti atlyginimai
Konfliktas kilo netrukus po to, kai prieš keletą mėnesių Švedijos kapitalo bendrovėje "Trema", kurios akcininkams atstovauja Švedijos pilietis L. Anermalmas, šalių susitarimu buvo nutrauktos darbo sutartys su didžiąja dalimi bendrovės darbuotojų. Iš viso šioje bendrovėje dirbo 46 darbuotojai, o dabar liko 8. Tarp jų - 6 darbininkai, kurie yra Darbininkų sąjungos skyriaus nariai.
Jiems už keletą mėnesių neišmokami atlyginimai ir priklausantys delspinigiai už uždelstą mokėti laiką. Tai kelia susirūpinimą Klaipėdos apskrities darbininkų sąjungai.
Pasak "Tremos" generalinio direktoriaus Antano Vidmanto Lukšės, atlyginimams mokėti nėra pinigų, nes bendrovė nevykdo veiklos. "Iš kur gali būti pinigų, jei bene pusę metų nė vinies neįkalėm?" - klausė direktorius.
A. V. Lukšės teigimu, darbuotojų skaičių nutarta sumažinti todėl, kad bendrovėje nebebuvo darbo. "Kaip jūs žinote, kontraktai nepasirašomi per vieną dieną, - teigė A. V. Lukšė. - Darbo jėga buvo panaudota tiek, kiek turėjome iš anksto sudarę kontraktų. Kontraktas pasibaigė, o naują ne taip lengva gauti, todėl nebuvo kitos išeities, kaip tik šalių susitarimu nutraukti darbo sutartis. Nors nebuvo darbo, iš Švedijos akcininkų ir taip veltui 3 mėnesius gavome pinigus atlyginimams išmokėti. Negana to, mes į darbą važiavom nemokamai. Su darbuotojais buvo elgiamasi tikrai gerai."
"Tremoje" 2001-ųjų metų spalio pabaigoje buvo įkurtas Darbininkų sąjungos skyrius prie Klaipėdos apskrities darbininkų sąjungos. Skyriui priklausė 13 darbininkų. Šalių susitarimu darbo sutartys buvo nutrauktos su didžiąja dalimi bendrovės darbuotojų, tačiau visi 13, kurie priklausė Darbininkų sąjungos skyriui, liko darbe. Tiesa, neseniai šalių susitarimu darbo sutartis nutraukė dar 7 darbininkai, tarp jų - ir skyriaus pirmininkas. Tad iš Darbininkų sąjungos skyriui priklausančių 13 darbininkų dabar liko 6. E. Šalkausko manymu, žmonės turbūt neišlaikė spaudimo, todėl nutarė pasitraukti.
"Tie darbininkai, kurie nepriklausė Darbininkų sąjungos skyriui, buvo paprasčiausiai "išdurti", - mano Klaipėdos apskrities darbininkų sąjungos pirmininkas E. Šalkauskas. - Mat žmonėms buvo išmokėti atlyginimai už 2 mėnesius, nors šalių susitarimu galima paprašyti kad ir 10 atlyginimų. Jie net nesiderėjo - juos išstūmė kaip jaučiukus, ir viskas. O mūsų skyriaus žmonės buvo informuoti. Jie paprašė 10 vidutinių atlyginimų, tačiau tai bendrovės vadovų, matyt, netenkino. Žodžiu, laukia, kol žmonės patys išeis."
Tuo tarpu "Tremos" atstovas Artūras Jaskelevičius teigia, kad buvo ne taip.
Anot jo, viskas buvo daroma teisėtai, vadovaujantis įstatymų numatyta tvarka.
"Didžioji dalis darbuotojų nutraukė darbo sutartis šalių susitarimu, kaip leidžia Darbo sutarties įstatymas, suderinus atleidimo sąlygas. Žmonės laisva valia nutraukė darbo sutartis. Jiems buvo išmokėti atlyginimai, kompensacijos už nepanaudotas atostogas ir išeitinės kompensacijos. Darbo sutartys nutraukos pagal įstatymo reikalavimus, viskas teisėta, ir mes jokio konflikto apskritai nematome", - kalbėjo A. Jaskelevičius.
Paskelbė prastovą
Atsižvelgdamas į tai, kad įmonė negali dirbančiųjų aprūpinti darbu, gen. direktorius A. V. Lukšė nuo balandžio 15 d. "Tremoje" paskelbė prastovą. Savo įsakyme A. V. Lukšė teigia, kad prastovos metu darbininkai privalo kiekvieną dieną nuo 7.00 iki 8.00 val. atvykti į gamyklą, o neatvykimas prilyginamas pravaikštai.
E. Šalkauskas tai, kad darbininkai kasdien turi atvykti į gamyklą ir atsižymėti žurnale, vadina tyčiojimosi.
Tačiau "Tremos" vadovai tvirtina jokio tyčiojimosi nematą. "Paskelbta prastova - koks gi čia tyčiojimasis? Tai numatyta įstatyme", - sakė bendrovės atstovas A. Jaskelevičius.
Prašo priteisti 1000 Lt
E. Šalkauskas papiktino ir tai, kad diplomatas L. Anermalmas esą nerodė noro vesti derybų, kad būtų priimtas visiems naudingas sprendimas, ir neigė, kad yra susijęs su UAB "Trema".
"Įteikiau jam raštą, kuriame rašoma, kad Klaipėdos apskrities darbininkų sąjunga yra susirūpinusi dėl jam priklausančioje įmonėje likusių darbuotojų likimo, o jis, perskaitęs, iškart įbruko raštą atgal ir pasakė: "Aš nieko nežinau, aš ten nepriklausau, yra Lukšė, su juo ir veskit derybas". Bet juk ant darbininkų darbo sutarčių yra jo, kaip darbdavio, parašai. Manau, kad jis turi didžiąją dalį bendrovės akcijų", - kalbėjo E. Šalkauskas.
Tačiau L. Anermalmas sako, kad jis yra tik akcininkų atstovas - pats neturįs nė vienos akcijos. Jis teigia, kad E. Šalkausko kaltinimai neatitinka tikrovės.
Neseniai į Klaipėdos m. apylinkės teismą kreipęsis Švedijos konsulas prašo paneigti Švedijos Karalystės ambasadoriui adresuotame rašte išdėstytus, anot jo, tikrovės neatitinkančius ir jo garbę bei orumą žeminančius teiginius, esą jis yra pagrindinis "Tremos" akcininkas, tyčiojosi iš darbininkų ar buvo tai pavedęs daryti kitiems asmenims, bei turįs privačių interesų UAB "Genčių nafta". L. Anermalmas prašo iš atsakovo Klaipėdos apskrities darbininkų sąjungos priteisti 1000 Lt moralinės žalos atlyginimui.
SODRA atlieka patikrinimą
E. Šalkausko manymu, UAB "Trema" vadovybė neteisingai atsiskaito ir su SODRA. Prašydamas atlikti bendrovėje patikrinimą, E. Šalkauskas kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo Klaipėdos skyriaus vedėją V. Rudzevičių.
Vedėjo pavaduotoja G. Kvedarienė "Vakarų ekspresui" teigė, kad šiuo metu atliekamas patikrinimas, tačiau kol jis nebaigtas, ji nieko komentuoti negalinti.
"Tremos" vadovybė tvirtina jokių nusižengimų nematanti.
Daro psichologinį spaudimą?
A. Jaskelevičiaus manymu, Klaipėdos apskrities darbininkų sąjungos pirmininkas E. Šalkauskas šioje situacijoje per daug susireikšmina ir politizuoja savo veiklą.
"Paprasčiausiai išpūstas burbulas. Žmogus nori parodyti savo ambicijas, nesusigaudo situacijoje ir klaidina darbininkus, - kalbėjo jis. - Šalkauskas painioja elementarius dalykus. Jei nori būti profsąjungos veikėju, juo ir reikia būti, o ne politiku. Ne jam spręsti, ką darbdavys turi daryti su darbuotoju. Jis kišasi ne į savo veiklos sferą - nori komanduoti darbdaviui, ką jis turi daryti. Tai tik jo nuomone darbuotojai yra mulkinami. Susitikęs su mumis Šalkauskas pasakė: "Jei nepadarysit taip, kaip aš noriu, rengsiu piketus, rašysiu laiškus". Kas tai yra? Tai prievartavimas atlikti vieną ar kitą veiksmą. Iš jo pusės yra daromas psichologinis spaudimas. Jei jis mano, kad mes esame neteisūs, o jis - teisus, tegu kreipiasi į teismą. Vieną kartą turi baigtis tas politikavimas."
Anot A. V. Lukšės, E. Šalkauskas įstatyme mato tai, ką pats nori matyti.
"Jis, skaitydamas įstatymą, kažką praleidžia. Jeigu nemato, kas ten parašyta, tai jau jo problema", - teigė generalinis direktorius.
"Nesąmonė, - tai komentuoja E. Šalkauskas. - Jei žmonės be duonos sėdi, negauna atlyginimų, - koks čia politikavimas? Tai nelaimė."
Anot E. Šalkausko, Švedijos LO organizacijos, ginančios darbuotojų teises, inspektoriai, atsiliepę į jo prašymą padėti išspręsti iškilusį konfliktą, žadėjo netrukus atvykti į Klaipėdą.
Rašyti komentarą