Darbo partijos ir "Tvarkos ir teisingumo" ateitis: į Seimą pateks, bet ilgainiui nunyks?

„Pagal dabartines apklausas, „darbiečiai“ ir „tvarkiečiai“ vis dar turi neblogų galimybių perlipti 5 proc. barjerą. Greičiausiai tai nebus praėjusių rinkimų sėkmės pakartojimas, bet jie turėtų gauti minimalius procentus, kurie leistų turėti po keletą vietų Seime. Daug kas priklausys ir nuo to, kaip pasirodys žinomi lyderiai vienmandatėse apygardose – kiek papildomų balsų pavyks ten gauti“, – sako Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorius T. Janeliūnas.

Mykolo Romerio universiteto (MRU) dėstytojas V. Dumbliauskas taip pat neabejoja, kad šios dvi partijos bus ir kitame Seime, tačiau tvirtina, jog dėl Darbo partijos gali kilti daugiau klausimų, nei dėl „Tvarkos ir teisingumo“.

„Darbo partijos klausimas sudėtingesnis, nes neaišku, kas ves partiją į rinkimus ir bus sąrašo viršuje. Kiek žinau, dėl to vyksta diskusija. Mano manymu, Valentinas Mazuronis neatsisakys europarlamentaro mandato. Kalbama, kad partiją į rinkimus galėtų vesti Artūras Paulauskas, bet į šį politiką partijos nariai žiūri kaip į atėjūną. Vis dėlto Darbo parija turi savo elektoratą – apie 100–150 tūkst. balsų, kuriuos galėtų gauti ir be Viktoro Uspaskicho“, – komentuoja V. Dumbliauskas.

Pasak T. Janeliūno, iki Seimo rinkimų greičiausiai sulauksime sprendimo dėl Darbo partijos bylos, ir tai esą bus labai reikšmingas veiksnys.

„Manau, tai bus paskutinis smūgis, po kurio vienaip ar kitaip turi prasidėti nauja partijos era. V. Uspaskichas ir galbūt kai kurie jam artimi partijos nariai pasitrauks iš jos ir tuomet visa partija transformuosis, o naujas lyderis įgaus daugiau svorio ir bus matomas kaip partijos lyderis, o ne kažkoks legionierius. Arba partija gali patirti tokį smūgį, kuris išmes ją iš reikšmingų parlamentinių partijų rato, ir ilgainiui nunykti“, – galimus Darbo partijos likimo scenarijus vardija T. Janeliūnas.

Gruodį Seimas nepritarė Konstitucijos 56 straipsnio pataisai, kuri atvertų „tvarkiečių“ lyderiui europarlamentarui Rolandui Paksui galimybę tapti Seimo nariu. Pasak politologo V. Dumbliausko, šiai partijai toks sprendimas netgi naudingas, nes „tvarkiečiai“ ir toliau gali mušti būgnus, kad elitas bijo R. Pakso.

„Čia toks paradoksas (nors politikoje jų daug), kad R. Paksas negavo leidimo kandidatuoti į Seimą. Apkaltai greitai bus jau 12 metų. Čia yra fenomenas, nes reikia tik stebėtis, kaip, praėjus tiek metų, jis vis dar populiarus ir surenka 100 tūkst. ar daugiau balsų“, – LRT.lt sako V. Dumbliauskas.

Kaip teigia TSPMI profesorius T. Janeliūnas, „Tvarka ir teisingumas“ nerodo jokių požymių, kad galėtų atsinaujinti ar transformuotis. „R. Pakso viešpatavimas ten toks vienvaldis, kad net nėra minčių, jog jį galėtų pakeisti kas nors kitas ar partija galėtų gyvuoti be jo – viskas susiję su partijoje gyvuojančiu labai senu R. Pakso, kaip nuskriaustojo pašalinto prezidento, mitu ir ši partija, matyt, laikosi dėl tų rinkėjų, kurie tuo mitu tiki. Greičiausiai „tvarkiečiai“ gali sulaukti 6–7 proc. rinkėjų paramos – tai maksimalu, ką jie dar gali išsaugoti tokiomis senomis savo idėjomis“, – prognozuoja T. Janeliūnas.

Seimo rinkimai bus rengiami spalio 9-ąją.