Debatų kūrėjus kamuoja idėjų badas

Rinkimų į Seimą debatų per nacionalinę televiziją laidų rengėjus, panašu, idėjų badas kamuoja labiau nei politikus. Buvo skelbta, kad šią savaitę politikai diskutuos apie teisingumą, tačiau per pirmąją laidą klausimai buvo uždavinėjami apie korupciją, apie tai, kiek krašto apsaugai reikėtų skirti pinigų, ar reikalingi šauktiniai ir panašiai. Tarsi tyčia, kad pirmųjų partijų penketukas būtų užkluptas netikėtai ir negalėtų išdėstyti savo nuomonės klausimais, kuriems pasiruošė ir kurie joms aktualūs. O ir debatai tikrąja šio žodžio prasme nevyko, nes tai neįmanoma esant tokiam laidos formatui.

Klausimai ne pagal temą

Skelbta, kad šią savaitę politinės partijos per nacionalinės televizijos debatų laidas diskutuos apie teisingumą, tačiau ir vėl, kaip ir pirmąsias dvi savaites, kai buvo kalbama apie ekonomiką ir demografiją, politikai buvo klausinėjami apie korupciją, o daugiausiai - apie kariuomenę. Prie pagrindinių mikrofonų studijoje kalbėjo partijos „Tvarka ir teisingumas“ sąrašo lyderis Remigijus Žemaitaitis, Jonas Varkala iš partijos „Drąsos kelias“, Lietuvos žaliųjų partijos lyderis Linas Balsys, Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) pirmininkas Artūras Zuokas ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovas Jaroslavas Narkevičius.

Reikalauja skaidrių rinkimų

Debatai prasidėjo nuo to, ką daryti, kad nebūtų korumpuotų politikų. R.Žemaitaitis labiausiai akcentavo, kad visų pirma reikia užtikrinti, jog rinkimai būtų skaidrūs, o to Lietuvai labai trūksta. Jam iš dalies pritarė L.Balsys, anot kurio, svarbiausia, kad žmonės pasirinktų nekorumpuotus politikus, o tam reikia leisti jiems rinktis patinkamus, žinomus politikus nebūtinai iš vieno sąrašo. A.Zuokas studijoje susirinkusius nustebino pareikšdamas, kad politiniai sprendimai būtų prilyginami korupciniams sprendimams. Be to, jo nuomone, būtina sujungti STT ir FNTT. J.Varkala įsitikinęs, kad politinę korupciją sumažintų įteisinta galimybė atšaukti politikus, nevykdančius rinkimų pažadų. J.Narkevičius sakė, kad visi turi pradėti nuo savęs, ir tvirtino, kad jo atstovaujama partija esą iš verslo struktūrų neėmė finansinės paramos net tada, kai tai buvo leidžiama, nes tai reikštų įsipareigojimą atidirbti.

Kyšį lemia deficitas

„Kyšis yra pasekmė priežasčių, kurias turėtume spręsti. Nemažai dalykų jau išspręsta. Kaip antai Aplinkos ministerija sukūrė statybos leidimų išdavimo sistemą, kai nebereikia lakstyti po kabinetus. Be to, pradedama atsisakyti vizų ant dokumentų. Dabar, norint kokį nors dokumentą gauti, reikia surinkti 15-16 vizų. Kai kurie žmonės psichologiškai galvoja, kad, duodamas kyšį, greičiau susitvarkysi reikalus. Taip, šiandien ligoninėje norint gauti paslaugą ar norint būti ištirtam rentgeno aparatu reikia laukti tris mėnesius. Todėl žmogus ieško pažįstamų, draugų, kad greičiau prie to prieitų. Paslaugų prieinamumo didinimas išspręstų pačią pasekmę“, - paklaustas, kaip atpratinti žmones duoti kyšius, atsakė R.Žemaitaitis.

Jam visiškai pritarė L.Balsys.

„Kyšininkavimo fenomenas atsiranda tada, kai kur nors yra deficitas: trūksta paslaugų, trūksta vaistų, kai medikui ar specialistui tenka rinktis, kuriam duoti, o kuriam neduoti. Tai žiauru, ciniška ir nehumaniška, bet taip dažnai pasitaiko. Ir kai yra tokia sistema, kai kažkas turi rinktis, tada kažkas nori duoti, o pirmieji nori imti“, - dėstė L.Balsys.

Policininką - arčiau žmonių

Politikai turėjo daug pasiūlymų, kokių pertvarkų reikia šalies policijai.

„Lietuvos policijai reikia labai daug, pradedant biudžetu ir finansavimu, - kad būtų išmokėti normalūs, orūs atlyginimai, reikia materialinio, techninio aprūpinimo ir, aišku, gerų darbo sąlygų. Visa kita galima suorganizuoti. Tačiau greta viso šito policija išgyvena ir vidinį sukrėtimą - nepasvertai atliekama reorganizacija, kuri į policijos veiklą įnešė destrukciją. Per pastaruosius dvejus metus iš pareigų buvo atleista apie 1000 gyvų policininkų“, - Lietuvos laisvės sąjungos vardu policijos reformą kritikavo Visvaldas Račkauskas.

R.Žemaitaitis konstatavo, kad „Tvarka ir teisingumas“ kategoriškai pasisako prieš policijos reformą, ypač tokią, kokia yra pradėta.

„Policijos pareigūnas turi būti arčiau žmonių, o ne vykti į iškvietimus, kad kažkas balkone rūko. Būtinas įgaliotinių sugrąžinimas į kiekvieną seniūniją - tai, kas buvo iki pertvarkos. Reikia stiprinti tardytojų institutą - nustotume kaltinti teismus korupcija, jei ikiteisminio tyrimo metu viskas būtų kvalifikuotai padaryta. Trečias dalykas - būtina didinti vidutinės ir pradinės grandies pareigūnų algas. Pakeitėme Vidaus tarnybos statutą, padarėme pertvarkų, skyrėme papildomų lėšų iš biudžeto, bet realiai iš to išlošė patys komisarai, patys aukščiausi pareigūnai“, - akcentavo R.Žemaitaitis.

Atimti iš kariuomenės

J.Narkevičius tvirtino, kad didžiausia problema yra ta, jog policininkai gauna mažas algas ir neskiriama pakankamai lėšų jų kvalifikacijai tobulinti.

„Manau, kad viena iš galimybių - panaudoti krašto apsaugai skiriamas lėšas“, - sakė J.Narkevičius.

Pasak L.Balsio, svarbiausia pasiekti, kad kuo daugiau policininkų būtų gatvėse ir kuo mažiau - kabinetuose. Be to, jo nuomone, reikia siekti, kad tyrėjais taptų ne bet kas norintis, o tik kvalifikuoti specialistai.

Žvilgsnis iš šono

Debatų beveik nebuvo. Tai veikiau tik atskiri dalyvių pasisakymai pagal laidos vedėjo suformuluotus klausimus.

Tiesa, partijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovas R.Žemaitaitis laidos pradžioje pabandė reaguoti į kitų prelegentų išsakytas mintis, tačiau tai nesukėlė jokios reakcijos. Todėl diskusija taip ir neprasidėjo. Politikai tiesiog negirdėjo, ką sako jų oponentai, ir nesivargino pradėti konstruktyviai ginčytis dėl idėjų.

Paradoksalu, tačiau kai kurie laidos dalyviai studijoje net bandė paneigti politines partijas ir pačią politiką. Vienas jų dėstė, kaip jam asmeniškai pavyko „torpeduoti“ politinių partijų finansavimo sistemą ir kad politiniai sprendimai kaip tokie iš viso neturėtų būti priimami. Pasak jo, valdžia turi dirbti tik atskirų interesų grupių labui. Tai, žinoma, yra nepagarba politikai kaip valstybės valdymo menui ir noras bet kokia kaina įsiteikti tiems, kurie mano, kad politika yra kažkas nešvaraus, nuo ko reikėtų atsiriboti.

Laidos tema - „Teisingumas“, tačiau pateikti klausimai toli gražu neapėmė visos šios sąvokos esmės. Pavyzdžiui, visiškai nebuvo užsiminta apie žmogaus teises, teismų sistemą ir jos problemas, pilietinių ir politinių laisvių situaciją valstybėje, demokratiją ir žodžio laisvę. Nejau šitoje srityje Lietuvoje yra viskas gerai ir nieko nebereikia daryti?

Politinių idėjų pateikimo prasme įdomūs buvo „Tvarkos ir teisingumo“ ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovai. R.Žemaitaitis išsakė aiškią poziciją dėl visuotinės karinės prievolės. Buvo aiškiai suformuluota pozicija dėl rinkimų sistemos pakeitimo - kad Seimas būtų renkamas tik vienmandatėse apygardose ir būtų aiškus atstovavimas bei personalinė atsakomybė. Akivaizdžiai matėsi, kad tai yra partijos programinės nuostatos, kurias politikai sieks įgyvendinti. Kiti kalbėtojai dalijosi asmeninių patirčių ir pozicijų įvairove. Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovai išsakė siekiamybę teismuose sukurti visuomenės tarėjų institutą.

Kalbant apie krašto gynybą, mažai buvo šnekama apie patriotizmą ir jaunimo karinio ugdymo situaciją. Tik Seimo narys Petras Gražulis replikuodamas akcentavo: jei kalbame apie kariuomenę, visų pirma reikia ugdyti visuomenės pasididžiavimą savo šalimi, jos tautine tapatybe. Kiti prelegentai labiausiai akcentavo materialinius resursus, du procentus BVP ir jų paskirstymą.

Jei norime, kad rinkimų debatai ką nors reikštų, politikai turi būti jiems kur kas geriau pasiruošę. Ko gero, pačių transliacijų turėtų būti mažiau, tačiau kokybės požiūriu reikėtų iš politikų reikalauti kur kas daugiau.

Dabar tariamus debatus rengia vos ne kiekvienas interneto portalas. Į TV studiją susirenka nemažas būrys ekspertų, tačiau jie neturi galimybės pasisakyti, o yra priversti nuolat būti „gyvos nuotraukos“ mizanscenoje. Akivaizdu, kokį potencialą turi atskiros politinės jėgos. Tačiau to yra maža. Nacionalinis kanalas - pernelyg brangus malonumas, kad eterio laiką būtų galima tuščiai eikvoti. Pavyzdžiui, partijos „Tvarka ir teisingumas“ komandoje dalyvavo tikras teisės ir teisingumo ekspertas, turintis didžiulę patirtį bei teismų sistemos išmanymą, Rimas Andrikis. Tačiau, deja, debatų žiūrovai neturėjo galimybės jo išgirsti. Teisės daktaras Ryšardas Burda, kuris išmano specialiųjų tarnybų veiklos ypatumus, taip pat neturėjo kada pasisakyti, nes pasikalbėjimas TV studijoje vyko, sakyčiau, mėgėjiško pasikalbėjimo lygmeniu. R.Žemaitaitis, dabartinis Seimo delegacijos NATO Parlamentinėje Asamblėjoje pirmininkas, gerai suprantantis Lietuvos gynybos politikos prioritetus, nelabai turėjo galimybių tuo pasidalyti su žiūrovais.

Tikrų debatų beveik nebuvo, diskusija nevyko, apsikeitimo nuomonėmis ir originaliomis idėjomis taip pat. Nebuvo jokio idėjų susikirtimo, aštrumo, kurio iš tikrųjų reikia. Visuomenė į tai atitinkamai reaguoja. Tą įrodo faktas, kad debatų beveik niekas nežiūri. Tai, deja, rimtesnė mūsų valstybės demokratijos problema nei abstraktus politikų kalbėjimas laisva tema.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“