Liepos 8 dieną internete buvo išplatinti įrašai su Lietuvos diplomatų pokalbiais. Interneto svetainėje „Youtube“ nurodoma, kad kalbasi Užsienio reikalų ministerijos Rytų partnerystės politikos departamento direktoriaus pavaduotojas Zenonas Kumetaitis su Lietuvos ambasadoriumi Vengrijoje Renatu Juška. Be to, nurodyta, kad minėtas pokalbis vyko šių metų balandžio 4 d. 12.50 val. Šios informacijos Lietuvos URM iki šiol nepaneigė.
Daugiausia aistrų sukėlė diplomatų pokalbis apie Azerbaidžano ir Armėnijos santykius, dviejų šalių konfliktą, azerbaidžaniečių ir armėnų diplomatų suaktyvėjimą Lietuvoje bei draugystės su Kalnų Karabachu grupės įkūrimą Seime. Azerbaidžano diplomatams ypač užkliuvo šališkas ir vienpusiškas mūsų pareigūnų požiūris šiais klausimais.
„Aš esu dabar tas, priklausau tiems, kurie remia armėnus. Kadangi jie yra krikščionys, jie lygiai taip pat nukentėjo nuo Stalino žemėlapių braižytų, kaip ir mes. Ir aš juos remiu. Labai pasyviai, bet...“ - įraše kalba vyras, kuris nurodomas kaip N.Juška.
„Žmogiškai ar religiškai atrodo, kad Armėnija artimesnė, bet kad jie ten irgi, žinai, „nabagai“ parsidavę, tai čia žinai, kaip pažiūrėsi, iš kurios pusės. Man tai dabar svarbiausia, kad kažkaip ir tie, ir kiti būtų „on board summit’o“ kontekste, - aiškina jo pašnekovas. - Buvo kelios savaitės, kai azeras ir armėnas pasikeisdami vaikščiodavo pas mus jau kiekvieną dieną, po kelis kartus ateidavo ir aiškindavo: vienas sakydavo, kokia jūsų proarmėniška pozicija, kitas - kad proazerbaidžanietiška“.
Šį pokalbį citavo ir Azerbaidžano žiniasklaida. Be to, buvo teigiama, kad Azerbaidžano diplomatai dėl šio skandalo ieškojo galimybių susitikti net su Lietuvos prezidente, tačiau Prezidentūra „Respublikai“ į tai atsakė trumpai: „Prezidentė nebuvo susitikusi su Azerbaidžano diplomatais“.
Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius komentavo šį akibrokštą tradiciškai abstrakčiai: „Trečiadienį pavedžiau Užsienio reikalų ministerijos Generalinei inspekcijai ištirti šį įvykį, ir galiu tik apgailestauti, kad pastaruoju metu apskritai yra padaugėję informacinių provokacijų, todėl reikia visa tai kruopščiai ištirti. Tie dalykai, kurie dabar skleidžiami, neturi nieko bendra su valstybės pozicija“.
Netrukus ministras mįslingai pridūrė: „Mes galime to tikėtis (informacinių atakų - red. past.), mes ne kartą esame apie tai kalbėję, mes žinome, kad tai vyksta, taip yra. Mes galime tik apgailestauti, kad taip yra. Tačiau viso tai negalime palikti be dėmesio, reikia viską išsiaiškinti“.
O penktadienį Užsienio reikalų ministerija gavo Lietuvos ambasadoriaus Azerbaidžane Artūro Žurausko prašymą atšaukti jį iš einamų pareigų. Diplomatas tai esą siekia užkirsti kelią galimam neigiamam poveikiui valstybės ir savo reputacijai.
„Vertinu tai kaip garbingą ambasadoriaus poelgį“, - pareiškė L.Linkevičius.
Audrius Butkevičius, Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras:
Jeigu tokie dalykai atsiranda internete, tai ne visada yra atsitiktinumas. Kita vertus, valstybės tarnyboje mes iš tikrųjų turime labai daug neprofesionalių žmonių, kurie savo valstybės interesus paprasčiausiai ignoruoja. Jiems galimybė pasipuikuoti vienam prieš kitą atrodo svarbesni dalykai. Tai ir kompetencijos, ir patriotizmo stoka.
Niekada nereikia atmesti žaidimo galimybės. Ypač dabar, kai pasaulis padalytas į rusų, kinų, amerikiečių ar Europos kontroliuojamas erdves. Bandymas supjudyti visus potencialius žaidėjus, ypač tuos, kurie pasisako už transatlantinės erdvės formavimą, taip pat yra akivaizdus. Kadangi Lietuva dabar pirmininkauja ES, tai ji yra gana gerai matoma. Tada žaidimas ir prasideda.
O ministras L.Linkevičius turi pagaliau nustoti laidyti savo juokelius ir labai rimtai pasižiūrėti, su kuo jis dirba. Tas socialdemokratų bravūriškas valstybinių interesų ignoravimas yra seniausiai matomas visose srityse. Jie tiek valstybės saugumo, tiek politikos srityse žaidžia taip, tarsi tai neturėtų jokių didelių pasekmių pačiai valstybei. Pasijuokia, pasišaipo, ir tiek.
Žinoma, negali pasakyti, kad rusai tokia įvykių eiga nesuinteresuoti. Bet šiuo atveju net ne tai esmė. Diplomatas visą laiką turi tiksliai jausti, kur ir ką jis gali daryti ir kalbėti.
Komjaunuoliškas abejingumas yra labai bloga paslauga Lietuvai, nes valstybė iš esmės neturi savo strategijos, ji vykdo tik kitų valstybių jai primestas užduotėles, ir tiek. URM įsivaizduoja, kad jeigu jie gerai vykdys tai, kas jiems pasakyta, tai viskas bus gerai. Šita nuostata perduodama klerkams, jie save suvokia kaip oficiantus, patarnaujančius prie didelių ponų stalo, ir, kaip tarnai yra įpratę, gali pliurpti bet ką, kai tik mano, kad ponai negirdi.
Parengta pagal dienraštį "Respublika"
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą