"Didi gėda savos kalbos nemokėti"

Konferencijos

Klaipėdos universiteto Humanitarinių mokslų fakultete lapkričio 18-19 dienomis vyko konferencija "Lietuviškos spaudos atgavimui - 100 metų: knygnešystė ir jos įtaka lietuviškos spaudos ir kultūros išsaugojimui". Šios sukakties proga visus metus vyks renginiai šalies švietimo įstaigose ir bibliotekose, o 2004-ieji metai Seimo nutarimu paskelbti Kalbos ir knygos metais.

Pirmasis konferencijoje pranešimą skaitęs KU profesorius, habilituotas daktaras Stasys Vaitekūnas aptarė 1864 metų sukilimo pasekmes lietuvių kultūrai ir kalbai ir carizmo politikos, rusifikacijos pasekmes, kuomet buvo uždraustos knygos lotyniškais rašmenimis, įvesta kirilica, o lietuvių kalba buvo uždrausta net mokyklose. Pranešėjas pabrėžė ypač didelį Mažosios Lietuvos knygnešių organizacijos, švietėjų bei bažnyčių nuopelną, išsaugant gryniausią tautos savastį - kalbą.

Pasak pranešėjo, jam kelia nerimą tai, jog atgavus nepriklausomybę, įteisinus gimtąją kalbą mes, turėdami vieną seniausių Europos kalbų, labai mažai ja kalbam. Vilniuje, Mokslų akademijoje neseniai net vyko konferencija dėl lietuvių kalbos išlikimo. Šiuo metu - paradoksalu ir gėda - mes lyg varžomės savo kalbos, dažniausiai mūsų mokslininkų straipsniai ir monografijos išeina anglų kalba, ir šios labiau vertinamos. "Savo rankomis smaugiame lietuvių kalbą", - sakė profesorius. Jis perskaitė konferencijoje turėjusių dalyvauti, bet dėl šalies politinių priežasčių negalėjusių atvykti garbių svečių sveikinimus Klaipėdos universiteto Rektoriui bei konferencijos dalyviams.

LR Seimo pirmininko Artūro Paulausko atsiųstame sveikinime sakoma: "Išskirdami 1904 metų politinį laimėjimą, kitus metus Seimo nutarimu paskelbėme Kalbos ir knygos metais. Taigi pastebėkime, kaip šis laimėjimas nulėmė Lietuvos pažangą, kokios įtakos turėjo ir tebeturi socialinei lietuvių raidai".

LR Švietimo ir mokslo ministro Algirdo Monkevičiaus sveikinime sakoma: "Pagarba išsaugotam žodžiui turėtų įkvėpti bendram sutarimui kartu sprendžiant lietuvių kalbos vaidmenį informacinėje visuomenėje, jos suvokimo ir vartojimo moksle lietuviškos terminijos kūrimo, spaudos laisvės ir atsakomybės formuojant visuomenės nuomonę problemas. Jų sprendimas padėtų išsaugoti gimtosios kalbos prestižą Lietuvoje, įsiliejant į Europos mokslo ir kultūros erdvę".

Universiteto rektorius, profesorius Vladas Žulkus savo pranešime aptarė istorijos ir kultūros fenomeną - knygnešystę, kultūrinės kontrabandos reiškinį. Taip pat aptarė dvasios renesansą Rytprūsiuose, kuomet Karaliaučiaus universitete rektoriais tapę lietuviškos kilmės mokslininkai pasitarnavo tautinei kultūrai. Linkėdamas sėkmės mokslininkams, visapusiškai analizuojantiems šį svarbų istorinį laikotarpį bei kultūros reiškinius, paskatino diskutuoti dėl lietuvių kalbos išstūmimo dabartinėje situacijoje, kurią vis gi lemia tie žmonės, kurie šiandie kuria švietimo ir kultūros strategiją Lietuvoje.

Anot konferencijoje kalbėjusios KU profesorės Audronės Kaukienės, kiekviena kalba subrendusia laikytina tuomet, kai susiformuoja kaip bendrinė - tai pagrindas. Be bendro leksikos fono, tarties normų negalėtume susikalbėti, sakė pranešėja, pateikusi gyvą pavyzdį, kai kupiškėnas ir žemaitis, negalėdami susikalbėti, aiškinosi rusiškai. Konferenciją, ko gero, geriausiai apibendrintų profesorės A. Kaukienės cituoti žodžiai: "Maža garbė svetimom kalbom kalbėti, didžiausia gėda - savos nemokėti".

Ivona ŽIEMYTĖ