Dilema: Kopgalis - delfinams ar lašišoms

Smiltynėje

Kopgalio Jūros teikiamų pramogų, poilsio ir sveikatingumo kompleksui kelią gali pastoti apleistas baseinas, kurį kaip savo nuosavybę Žuvininkystės tyrimų laboratorija suskubo įregistruoti tik planams dėl komplekso įsibėgėjus.

Kol nebus išspręstas nuosavybės klausimas, anot Savivaldybės administracijos Žemėtvarkos ir teritorijų plėtros skyriaus vedėjos Raimondos Gružienės, detaliojo plano tvirtinti ir įgyvendinti negalima.

Lietuvos jūrų muziejaus direktorės Olgos Žalienės teigimu, detalusis planas jau buvo rengiamas, kai Žuvininkystės tyrimų laboratorija baseiną įsiregistravo.

Laboratorijos direktoriaus Šarūno Toliušio aiškinimu, iki 2000 metų reikėję registruoti tik pastatus. Kai tvarka pasikeitusi, tik kurį laiką baseinas buvęs neįregistruotas - tai padaryta bene 2004-aisiais, - tačiau jis visada buvęs jų.

Mokslininko teigimu, jie esantys už tai, kad kompleksas būtų gerinamas, bet pirmiausia esą turi būti sprendžiami juridiniai klausimai, o sprendimų yra įvairių.

Dėl baseino išlaikymo savo rankose jau senokai kovojantys mokslininkai vietą, kur jis yra, dėl arti esančio jūros vandens vadina pačia tinkamiausia užsiimti laukinių lašišų bandos atstatymu. Lietuva, kaip ir kitos Baltijos jūrą supančios valstybės, dalyvauja laukinių lašišų populiacijos atstatymo programoje.

Š. Toliušio teigimu, baseinas daug metų buvo nenaudojamas todėl, kad mokslui trūko pinigų, tačiau įstojus į Europos Sąjungą lėšų galima gauti ir tam.

"Pastaruoju metu apie tai kalbėjome su latviais, lenkais, Briuseliu. ES žada skirti lėšų pirminiam projektui. Kai mes idėją pareiškėme, visom rankom už - ruoškit, parenkit pradinius dokus, svarstysim dėl lėšų skyrimo", - sakė Ž. Toliušis.

O. Žalienės teigimu, su šalies valdžios žinia anksčiau buvo nutarta baseino perdavimo klausimą spręsti detaliojo planavimo metu. Ji pabrėžė, jog baseinas yra valstybės, o tiek muziejus, tiek laboratorija - valstybinės institucijos. Kam atiteks baseinas, turėtų lemti tai, kurios institucijos planai pasirodys perspektyvesni, turės daugiau įdirbio.

Savivaldybės administracijos Architektūros ir miesto planavimo skyriaus vedėjo pavaduotojas Kęstutis Vaitiekūnas pasvarstė, kad Žemės ūkio ir Kultūros ministerijoms nesusitarus gali tekti bylinėtis.

Šiaip ar taip, anot O. Žalienės, už poros mėnesių jau turėtų paaiškėti, kam bus priskirtas baseinas, o detalusis planas būtų tvirtinamas. Nors į nuvažiuojantį traukinį su Europos Sąjungos pinigais nebesuspėta, anot O. Žalienės, atvažiuoja kitas - 2007-2013 metų. Kai tik bus paskelbtas kvietimas, muziejus teiks paraišką paramai gauti. Planuojama, jog kompleksas atsieitų apie 50 mln. litų. Klausimas dėl valstybės kofinansavimo jau pajudėjo - skirta 380 tūkst. litų akvariumo rekonstrukcijai.

Giedrė NORVILAITĖ