Dituviškiai gyvena pagal savo pačių sukurptus įstatymus

Reportažas

Dituvos sodai, kuriuose yra 6,5 tūkstančių sklypų, dominuoja tik bendrijos dokumentuose - oficialiai ši vietovė yra Derceklių kaimas. Pagal gyventojų skaičių (jų yra apie 14 tūkst., dauguma - klaipėdiečiai) Dituva turėtų būti gyvenvietė. Tačiau tankiai apgyvendintai sodų bendrijai nebus suteiktas toks statusas, kol čia nebus įrengti valymo įrenginiai ir kanalizacijos nuotekos, sutvarkytos gatvės, atlikti kiti darbai.

Bendrija ir 21 jos pirmininkas

Dituvos sodai suskirstyti į 21 kvartalą, tad tiek šioje sodų bendrijoje yra ir pirmininkų. Tačiau, nepaisant nemenko valdžios rato, dituviškiai skendi savo pačių supiltose šiukšlėse.

Dituvoje - sava tvarka. Vienos gatvės turi pavadinimus, kitos ne. Padrika ir sodo pastatų, tapusių gyvenamaisiais namais, numeracija - po Nr. 1 seka Nr. 12 ir pan. Gatvės, turinčios pavadinimus (jų yra per 20), "įamžina" ir Neringos vietoves - Preilą, Juodkrantę ir kt. Šioms gatvėms pavadinimus sodininkai davė savo nuožiūra.

Sodų bendrijos valdybos pirmininkas Gintautas Vabolis tokią netvarką aiškina rajono ir miesto valdžios dėmesio trūkumu. "Dauguma dituviškių sykiu yra Klaipėdos miesto gyventojai, tad sodininkų bėdos turėtų rūpėti ne tik Gargždų savivaldybei, kuriai mes esame pavaldūs, bet ir uostamiesčio valdžiai, - aiškino pirmininkas. - Tačiau finansavimo negauname nei iš vienų, nei iš kitų."

G. Vabolis "Vakarų ekspresui" prisipažino pats nežinąs, kas yra Dituva - sodai, kaimas, ar gyvenvietė. Paklaustas, kokiais įstatymais vadovaujasi sprendimus priimdama bendrija, pirmininkas teigė, jog Lietuvoje nėra įstatymo, kuriuo remiantis Dituvoje būtų galima padaryti tvarką.

"Tiesa, yra specialiai sodininkų bendrijoms skirtas įstatymas, tačiau jis mums netinka, kadangi Dituvoje yra per daug gyventojų. Minėtojo įstatymo esmė - visuotinis gyventojų susirinkimas. O tai reiškia, jog prieš priimant kokį sprendimą, krūvon turėčiau surinkti per 6 tūkstančius gyventojų."

Ruošiamas detalusis planas

Klaipėdos rajono savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja Vida Vytienė "Vakarų ekspresui" teigė, kad pastaruoju metu ypač daug dirbama siekiant padėti ne tik Dituvos, bet ir kitoms sodų bendrijoms. Pasak V. Vytienės, jų rajone yra 36-ios.

Dituvoje daug metų veikia nelegalus turgelis

"Dituvos sodai - "karščiausias" taškas, todėl šiuo metu ruošiamas šios bedrijos detalusis planas, - informavo V. Vytienė. - Detaliajame plane sodininkams numatyta padaryti ir normalią turgavietę."

Skyriaus vedėja taip pat pripažino, kad tankiai apgyvendintoje Dituvoje neretai galioja pačių gyventojų sukurti "įstatymai".

"Dituvos sodų bendrija, kaip ir visos kitos, kūrėsi sovietmečiu, kai nereikėjo jokių projektų, - situaciją komentavo specialistė. - Anuomet sodai buvo tik poilsio zona, tad žmonės, nusipirkę žemės sklypą, savo nuožiūra galėdavo statyti namelius. Todėl dabar turime tai, ką turime - visišką netvarką.

Didžiausia problema, kad sodų bendrijos per daug metų tapo gyvenvietėmis, tačiau įstatymiškai negali jomis vadintis. Tam, kad Dituvos sodams būtų suteiktas šis statusas, prireiks ne tik didelių investicijų ir laiko, bet ir sodininkų, ypač pirmininkų paramos."

Vidaus taisyklės - privalomos

Anot V. Vytienės, kiekviena sodo bendrija ne tik gali, bet ir privalo įsivesti vidaus taisykles. Mat tuomet organizuojant visuotinį susirinkimą, bus galima informuoti visus gyventojus, sykiu sužinoti jų nuomonę apie vieną ar kitą norimą priimti sprendimą.

Valdininkė įsitikinusi, kad visų pirma dituviškai, padedant Klaipėdos rajono savivaldybei bei Priekulės seniūnijai (Dituvos sodai yra šios seniūnijos teritorijoje) turėtų išspręsti klausimą dėl šiukšlių išvežimo.

"Ne tik higienos, bet ir estetiniais sumetimais sodininkams siūlėme įsigyti konteinerius ir į juos pilti šiukšles. Tačiau iki šiol bendrijos pirmininkai nepareiškė noro jų įsigyti. Tad šiukšlių maišai (jie surenkami tik kartą per savaitę) nešami į gatvę", - sakė V. Vytienė.

Už šiukšlinimą - tūkstantis

Pavažinėję po Dituvos sodus, išvydome ne tik krūvas maišų su šiukšlėmis, bet ir stendus su užrašais: "Šiukšles mėtyti draudžiama. Bauda - 1000 Lt", "Šiukšles mėtyti draudžiama. Bauda - 500 Lt".

Šiukšlių maišus, kurie surenkami kartą per savaitę, gyventojai neša tiesiai į gatvę

Paklaustas, kuriame iš šalies įstatymų numatytos tokio dydžio baudos, bendrijos pirmininkas G. Vabolis nuramino, kad minėtieji stendai yra tik viena iš prevencijos priemonių, drausminančių gyventojus.

Pasak pašnekovo, tokias baudas sugalvojo jie patys - pirmininkai. "Žinoma kad žmonės nemoka tokių pinigų, nes įstatymas numato tik 150 Lt baudą", - neslėpė G. Vabolis.

Skaičiai vietoje raidžių

G. Vabolis įsitikinęs, kad šiukšlės - menka problema, mat jos bent kartą per savaitę surenkamos.

"Daug svarbiau yra perprojektuoti visus Dituvos sodus, - teigė jis. - Tik šiek tiek daugiau nei 20 gatvių turi pavadinimus. Viso jų yra apie pusantro tūkstančio.

Siūlyčiau padaryti taip, kaip yra Jungtinėse Amerikos Valstijose - tik sunumeruoti namus: 1, 2, 3 ir taip toliau. Tada soduose būtų daug lengviau orientuotis. Tačiau šiai idėjai įgyvendinti reikalingos nemažos investicijos."

Veikia nelegalus turgelis

Išskyrus apylinkės inspektorių Gediminą Ramanauską, niekam nerūpi, kad Dituvoje daug metų veikia nelegalus turgelis. Bendrijos vadovai laikosi liberalių pažiūrų - pasak valdybos pirmininko G. Vabolio, jeigu yra paklausa, galima prekiauti.

Dituvos turguje pieno produktais, kurie laikomi netinkamomis sąlygomis ir todėl greitai genda, prekiauja atvykusieji ne tik iš aplinkinių kaimų, bet ir Priekulės. Litras pieno, įpiltas į nedezinfekuotą "bambalį", kainuoja nuo 1,5 iki 2 Lt, o kaimiška grietinė - 4 Lt.

Keletą kilometrų už Priekulės gyvenanti Sigutė Vilkienė jau dvylika metų dviračiu važinėjasi į Dituvą parduoti pieno. O štai gargždiškė Vita per vasaros atostogas taip pat stovi Dituvos turguje, kad parduotų keletą litrų pieno. Jos močiutė karvę augina soduose. Iš Kliošų kaimo (keturi kilometrai nuo Dituvos) atvykęs ponas Stasys prekiauja ne tik pienu, bet ir kiaušiniais, kainuojančiais 3,5 Lt už dešimtį.

Ieško pavogtų durų

Dituvos soduose įsikūrusios ne tik maisto krautuvėlės (iš viso jų yra penkios), bet ir alaus barai, net kavinė. Centrinės maisto parduotuvės (teisngiau - parduotuvėlės) lentynos lūžta muo alkoholinių gėrimų.

Pasak pardavėjos Oksanos, dituviškiai yra pasiskirstę į dvi stovyklas. "Žmogus, už 20 ct pridavęs tuščią alaus butelį, prašo skolon degtinės butelio, - pasakojo moteris. - Kita dalis gyventojų užsuka į parduotuvę ne tik pasiguosti, bet sykiu ir pasidomėti, ar kas nors neužstatė langų, durų ir t.t. Dituviškiams vagia ne tik daiktus, bet ir šiltnamius ištuština. Labai nesaugu normaliems žmonėms čia gyventi."

Pigiau statyti vėjo jėgaines

Pasak "Vakarų ekspreso" kalbinto elektriko Alfonso Vaitkevičiaus, Dituvoje yra apie 600 nuolatinių gyventojų, o didžioji dalis savininkų savo soduose apsigyvena tik vasarai.

"Yra nemažai gyventojų, nesusimokančių už elektrą, - pasakojo vyriškis. - Tačiau daug rimtesnė problema yra ne įsiskolinimai, o visas elektros ūkis. Mat turime 411 kilometrų oro linijų - laidai seni, izoliatoriai prasti. Dėl to patiriame didžiulius nuostolius - kasmet tenka padengti maždaug po 100 tūkstančių litų. Pigiau būtų statyti vėjo jėgaines, nei viską pertvarkyti - nutiesti naujas elektros linijas, pakeisti transformatorius.

Močiučių siaubas - narkomanai

Neretai Dituvos soduose per dieną padaroma 10 nusikaltimų, dažniausiai vagysčių. "Situacija pas mus - siaubina, - lakoniškai padėtį apibudino apylinkės inspektorius G. Ramanauskas.

Pareigūnas dėkingas tarnybinį automobilį suteikusiam Klaipėdos policijos eismo priežiūros skyriui ir talkinančiai saugos tarnybai.

"Butus praradę klaipėdiečiai keliasi gyventi į Dituvos sodus, - sako inspektorius. - Žmonės nusiperka čia kokią lūšnelę ir gyvena. Problematiška su jais. Tiesa, Dituvoje yra ir daug normalių šeimų, tačiau pastarosios nukenčia nuo asocialių ir girtaujančių kaimynų."

Pareigūno teigimu, dituviškiai skundžiasi ne tik dėl rimtų dalykų, bet ir smulkmenų - pavyzdžiui, dėl pundelio pavogtų morkų. Tačiau Dituvoje dažniausiai vagia metalą, ypač skardas. Labai daug šeimyninių, tai yra buitinių konfliktų. Į sodus užklysta ir narkomanai. Dauguma jų - grįžusieji iš įkalinimo įstaigų.

Yra buvęs ne vienas atvejis, kai narkomanai, nusižiūrėję, kuriuose iš namų gyvena vienišos senyvo amžiaus moterys, užsėja jų sklypus aguonomis.

"Viena močiutė nepaklausė manęs - neišrovė aguonų, tad vėliau su narkomanais turėjo problemų. Laimei, jog viskas baigėsi laimingai",- porina G. Ramanauskas.

Anot jo, daugumą nusikaltimų padaro jaunimas iki 18-os metų - paaugliai dažniausiai vagia mobiliuosius telefonus. Tačiau inspektorius sutinka, kad Dituvoje jaunimui nėra kas veikti - į barą neįleidžia, renginių nėra.

"Dituvos soduose gyvenimas pagerės tik tuomet, kai žmonės, užuot burnoję valdžią, patys ims tvarkytis", - optimistiškai pokalbį baigia apylinkės inspektorius.

Jūratė MAZAJEVA