Dulkių debesis "uždarė" ir Lietuvą

Nuo išsiveržusio Islandijos ugnikalnio pakilęs dulkių debesis sujaukė lėktuvų skrydžių grafikus ir jais pasinaudoti ketinusių žmonių planus. Klaipėdietė grupės "Junior" lyderė Rosita Paulauskaitė, šį šeštadienį planavusi dvigubą šventę - dukros krikštynas ir savo gimtadienį, liko užstrigusi Londone.

"Esu labai nuliūdusi. Teko atšaukti abi šventes. Bandysiu susitarti, kad pakrikštytų dukrą sekmadienį, bet, kita vertus, neturiu jokių garantijų, kad pavyks grįžti. Turėjau iš Londono grįžti ketvirtadienį. Sužinojusi apie situaciją, visą dieną bandžiau prisiskambinti į oro uostą, bet taip ir nepavyko. Tik šiandien pagaliau prisiskambinau. Šiaip taip įsiprašiau į pirmą skrydį. Žadėjo šeštadienį naktį, apie 22 val., parskraidinti į Kauną. Tačiau ar taip ir bus, niekas negali garantuoti. Dabar jau ir skrydžio baimė prasidėjo..." - vakar pasakojo Rosita Paulauskaitė.

"Junior" vokalistė džiaugėsi bent tuo, kad Londone ji turi kur prisiglausti, nes ten gyvena jos sesuo, kuri taip pat turėjo grįžti kartu į Lietuvą, nes žadėjo būti Rositos dukros krikšto mama.

"Čia tik man taip gali nutikti. Prisišaukiau gamtos stichiją", - stengėsi juokauti R. Paulauskaitė.

Kitai pokalbininkei Eglei Pilkauskaitei, gyvenančiai Londone, dėl ugnikalnio išdaigų teko ilgiau paviešėti Lietuvoje. Bet mergina dėl to labai nedžiūgavo.

"Aš jau šiandien turėjau Londone būti darbe, bet sėdžiu Lietuvoje. Negana to, aš Londone studijuoju ir pirmadienį manęs laukia labai svarbios peržiūros, o bilietą dabar gavau tik antradieniui", - apgailestavo E. Pilkauskaitė.

Neišskridę bandė išplaukti

Žinia, dėl Islandijoje išsiveržusio ugnikalnio susisiekimas oru sutriko visoje Europoje. Penktadienio naktį, nuo 3 val., buvo uždaryta visa Lietuvos oro erdvė. Lėktuvai neskrido nei į Vilniaus, nei į Kauno, nei į Palangos oro uostus, nei iš jų.

Vieni Lietuvoje užstrigę keleiviai kantriai laukė kitos dienos, kai galės išskristi, kiti ieškojo alternatyvių būdų. Kur kas daugiau užsakymų nei įprastai sulaukė keliones autobusais organizuojančios agentūros bei jūrų keltų bilietus pardavinėjanti kelionių agentūra "Krantas Travel".

Palangos oro uosto vadovybė dar nesiryžta prognozuoti, kiek nuostolių patirs dėl sustabdytų skrydžių

Gerokai po pietų Lietuvos oro erdvė formaliai buvo atidaryta, tačiau, atsižvelgiant į kietųjų dalelių debesį, kai kuriose šalies oro erdvės vietose įmonė "Oro navigacija" neteikė paslaugų ir ten orlaiviai negalėjo skristi. "Oro navigacijos" vadovo Algimanto Raščiaus teigimu, tai suteikė daugiau erdvės lėktuvų pilotams patiems priimti sprendimus dėl skrydžių.

Atsargumas nepadės

Nors Pasaulinės sveikatos organizacijos bei skandinavų ir britų mokslininkai tikina, kad vulkaninės dalelės nėra pavojingos žmonių sveikatai, Lietuvos specialistai žmonėms, turintiems sveikatos problemų, susijusių su kvėpavimo takais, rekomendavo vengti būti lauke ir nevėdinti patalpų, o pradėjus lyti, apsidraudžiant rekomendavo saugoti galvas.

"Teko girdėti tokių nuomonių, esą jei vulkaninės dalelės pavojingos lėktuvų varikliams, kaip jos gali nepakenkti žmogui. Tačiau tai nesulyginami dalykai. Aš nesu specialistė, bet galbūt patekusios į variklį karštyje jos gali išsilydyti ir dėl to sukelti gedimą. Galiu pasakyti tik tiek, kad žmonių sveikatai pavojaus nėra. Panikuoti nereikia", - "Vakarų ekspresui" vakar situaciją komentavo Ekstremalių sveikatai situacijų centro Ekstremalių situacijų prevencijos skyriaus vedėja Auksė Miliauskienė.

Penktadienį, Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, oro užterštumas buvo fiksuojamas didesnėje Lietuvos dalyje.

Vakar buvo pranešta, kad kietosios dalelės pradėjo kristi Šiaurės Škotijoje, tačiau vietiniai medikai paskelbė, kad pelenai nėra pavojingi ar nuodingi.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vedėja Audronė Galvonaitė rado perspėjimų, kad kai kuriose šalyse dėl vulkaninių dulkių patariama į laukus nevesti karvių. Pasak specialistės, kiekviena šalis bando ieškoti savo apsidraudimo būdų, todėl esą geriau šiomis dienomis pasisaugoti ir lietuviams.

Tvyrojo virš Klaipėdos

Aviacinės meteorologijos centro viršininkė Regina Čepaitytė vakar 16 val. informavo "Vakarų ekspresą", kad vulkaninis debesis daugiausia buvo apėmęs Baltijos jūrą ir vakarinę Lietuvos dalį.

"Palydovai rodo, kad vulkaninės dulkės tvyro ir virš Klaipėdos. Tačiau debesis nebėra vientisas, atsirado properšų. Prognozuojame, kad vulkaninės dulkės gali apimti visą Lietuvą. Tačiau tos prognozės gali ir pasikeisti", - vakar sakė R. Čepaitytė.

Pasak jos, ugnikalnio pelenai laikėsi aukštai, 6-10 kilometrų aukštyje, ir jų plika akimi pamatyti neįmanoma. Juos fiksuoja dirbtiniai žemės palydovai.

Informacija

Vulkaniniai pelenai - tai mažos nelygaus paviršiaus mineralinių uolienų dalelės bei smėlio ir nuosėdų dydžio vulkaninis stiklas (mažesnės nei 2 mm skersmens).

Nors ir vadinamos pelenais, šios dalelės nėra degus produktas, kuris išsiskiria deginant medieną, lapus, popierių. Vulkaniniai pelenai yra kietos, netirpios vandenyje dalelės.

Ore vulkaniniai pelenai ir dujos greitai kyla į viršų, neretai pakyla daugiau nei į 9 km aukštį. Vėjas gali greitai nupūsti pelenus nuo vulkano, formuodamas debesis. Pelenų debesys gali keliauti tūkstančius kilometrų.

Esant tokioms aplinkybėms, atšauktų skrydžių keleiviai pagal ES dokumentus turi:

* teisę gauti informaciją iš oro vežėjo apie situacijos permainas, skrydžio atidėjimą ar atšaukimą;

* teisę būti aprūpintam gėrimais, maistu, prireikus - ir nakvyne;

* teisę pasirinkti kompensaciją už bilietą ar alternatyvią kelionę į kelionės tikslą;

* tokiomis išimtinėmis aplinkybėmis, kaip šios, keleiviai neturi teisės į papildomą finansinę kompensaciją, kurią jie gauna, kai skrydis atidedamas arba atšaukiamas dėl oro vežėjo kaltės.

Edita GUDAVIČĖ