ES direktyva
Praėjusių metų pabaigoje daug triukšmo ir prieštaringų vertinimų Europos Sąjungos šalyse sukėlusi vadinamoji duomenų kaupimo direktyva, skirta kovoti su terorizmu ir organizuotu nusikalstamumu, įgauna vis konkretesnių bruožų.
Šiomis dienomis Europos Sąjungos (ES) teisingumo ministrai galiausiai patvirtino naujas taisykles, kurios įpareigoja telekomunikacijų bendroves iki dvejų metų saugoti informaciją apie klientų pokalbius telefonu ir bendravimą internetu.
Susitarta, kad ES šalys galės pačios nustatyti, kiek laiko bus privalu saugoti informaciją, tačiau šis laikotarpis negalės būti trumpesnis nei šeši mėnesiai ir ilgesnis nei dveji metai.
Ryšių įmonės ir interneto paslaugas teikiančios kompanijos bus įpareigotos išsaugoti telefonų numerius, informaciją apie pokalbių vietą ir laiką. Taip pat turės būti kaupiami duomenys apie neatsakytus skambučius. Valstybės naująsias normas turi įgyvendinti per pusantrų metų.
Brangs pokalbiai?
Telekomunikacijų bendrovės prieštaravo naujosioms taisyklėms, kurios, pasak jų atstovų, padidins įmonių sąnaudas. Nepaisant to, europarlamentarai ir ES narės atmetė raginimus įpareigoti šalis kompensuoti atsiradusias išlaidas.
Spėjama, jog bendrovėms priverstinai kaupti itin didelį kiekį duomenų prireiks brangių techninių priemonių. Preliminariais skaičiavimais, vien jų įdiegimas kainuos šimtus milijonų eurų, neskaičiuojant tolesnių šių sistemų palaikymo ir priežiūros išlaidų.
Didžiausios Lietuvos telekomunikacijų įmonės kol kas nesiryžta tiksliai prognozuoti, ar išlaidos siekiant įgyvendinti ES reikalavimus turės įtakos paslaugų kainoms.
"Investicijos, aišku, reikalingos nemažos, bet ar tai atsilieps paslaugų kainoms, bendrovė kol kas atsakyti negali. Sunku vertinti, kol viskas yra dar tik svarstymo stadijoje", - teigia "Tele2" atstovai, pripažindami, kad turėtų būti svarstoma galimybė direktyvos įgyvendinimą finansuoti iš ES ar valstybės biudžeto.
"Preliminariais skaičiavimais, reikalaujamam duomenų apimčių saugojimo pratęsimui iki 12 mėnesių papildomai reikėtų 2,5-3 mln. litų. Po vienerių metų reiktų investuoti papildomai. Dabar "Bitė Lietuva" pagal Lietuvos Respublikos reikalaujamus terminus saugo duomenis 6 mėnesius.
Suprantama, kad šios papildomos investicijos yra labai didelės ir operatoriai bus priversti ieškoti būdų, kaip jas susigrąžinti, todėl tai gali turėti įtakos paslaugų kainoms arba gali tekti mažinti investicijas į inovacijas", - "Vakarų ekspresui" teigė "Bitės grupės" atstovė spaudai Auksė Armonaitė.
Baiminasi sekimo
Teigiama, jog tikslus pokalbių, elektroninių laiškų ar trumpųjų žinučių turinys įrašinėjamas nebus. Nepaisant to, pernai gruodį nemažai Europos Parlamento narių, prieš balsuodami dėl šios duomenų kaupimo direktyvos, baiminosi, jog ji taps visuotinio žmonių sekimo precedentu.
"Dvilypė situacija - jei yra totalinė kova su terorizmu, direktyva gal ir padės, tačiau naujosiose ES narėse, kur demokratija nėra stipri, ji gali būti panaudota blogiems tikslams", - "Vakarų ekspresui" yra sakęs europarlamentaras Vytautas Landsbergis.
Vienu iš saugiklių vadinama nuostata, pagal kurią šalys įpareigojamos taikyti administracinę arba baudžiamąją atsakomybę, jei sukaupti duomenys būtų panaudoti neteisėtai. Kiekviena valstybė turės įsteigti nepriklausomą instituciją, stebėsiančią šių duomenų naudojimo teisėtumą.
Tomas GUKAUSKAS
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą