Ech, Odesa....

Prieš gerą dešimtmetį Juodosios jūros skalaujama Odesa buvo elitinis kurortas. Šiame Ukrainos kurorte praleisti vasaros atostogas galėjo tik aukšti pareigūnai bei jų vaikai, kurie tėvų "blato" dėka atostogaudavo visų išsvajotame pionieriškame "Arteke". Tie, kam Odesoje teko pabūti jos klestėjimo laikais, šių dienų kurortą vargu ar bepažintų. Tačiau ne dėl mieste atsiradusių pastatų, parduotuvių, viešbučių, bet todėl, kad per pastaruosius dešimt metų nuostabių miesto architektūrinių paminklų ir pastatų niekas nerestauravo ir netvarkė. Visgi mėgstantiems įspūdžių kupinas keliones, o ne ramų pasikaitinimą baltame smėlyje rekomenduočiau aplankyti šį ne vienoje dainoje apdainuotą miestą.

Kelionė lėktuvu, traukiniu, autobusu

Nė viena kelionių agentūra ekskursijų į Odesą neorganizuoja, tačiau gali padėti rezervuoti lėktuvo ar traukinio bilietus bei sutvarkyti draudimą ir vizas. Tenka rinktis: arba pusantros valandos kelionė lėktuvu, arba para traukiniu. Nors pirmasis variantas kartu su viza bei oro uosto mokesčiu kainuoja maždaug 1000 Lt, o traukiniu - apie 500 Lt, verčiau rinktis kelionę lėktuvu. Taip sutaupysite laiko ir sveikatos, o be to, nereiks be reikalo nervintis ties dviem muitinės postais (vykstant traukiniu du kartus tenka kirsti Baltarusijos sieną). Tiesa, lėktuvu jūs nuskrisite tik iki Ukrainos sostinės Kijevo, o iš čia iki Odesos daugiau nei 500 km teks įveikti traukiniu arba autobusu, kurio judėjimą apsunkina blogas, tačiau vienintelis kelias.

Pakelėse - maišai vėžių

500 km kelio ruožas, jungiantis du miestus, primena mūsų senąjį kelią nuo Klaipėdos iki Vilniaus, besidriekiantį šalia naujosios automagistralės. Eismas nežmoniškas, kartais automobilių eilės tęsiasi po kelis kilometrus. Keliu važiuoja arba naujausių modelių užsienietiški automobiliai, arba senutėliai žiguliai ir moskvičiai. Beje, pastarieji vos juda, todėl pakelėse pilna savo "lauželius" bandančių atgaivinti žmonių. Ukrainos keliai nuo mūsiškių skiriasi dar ir tuo, kad iš visų pusių juos juosia nepaprasto grožio saulėgrąžų, kukurūzų laukai. Pakelėse vietoj mums įprastų medžių auga persikai, trešnės, graikiški riešutmedžiai, alyvmedžiai. Pravažiuojami kaimai išsiskiria didžiulėmis aukštomis tvoromis, greta kurių, pakelėse, sėdi močiutės ar diedukai, pardavinėjantys didžiulius baltus maišus, ant kurių užrašytas žodis "Raki" (vėžiai), arba obuolius, kriaušes, moliūgus, arbūzus. Kartais visos paminėtos gėrybės guli šalia kelio niekieno neprižiūrimos. Ties kiekvienu kaimu šalikelėse stovi ir "Kafe-bar", primenantys pas mus blogiausiai atrodančius kioskus.

Gatvėse pilna valkataujančių pensininkų

Odesa - didelis miestas, kuriame gyvena apie milijoną 105 tautybių žmonių. Iš tolo žvelgiant į gausią ir vešlią miesto žalumą, gausybę namų, net nesitiki, kad jis buvo pradėtas kurti prieš šimtą metų greta jūros plytėjusioje dykvietėje. Prieš šimtmetį sodinti medžiai taip subujoję, kad mieste nuolat tamsu - dieną jie teikia malonų pavėsį, tačiau naktį užstoja žibintus, todėl gatves apšviečia tik parduotuvių vitrinos. Dėl to gali išmindžioti visas šunų, kuriu mieste valkatauja didžiulės kaimenės, išmatas. Dar blogiau, kai palyja, - miestas akimirksniu ima tvinti, o gatvėmis plaukia keturkojų "gėrybės". Guodžia tik tai, kad liūtys šiame mieste nėra itin dažnos.
Vaikščiodamas Odesos senamiesčiu, gali gėrėtis įspūdinga architektūra. Deja, visas grožis slepiasi po per dešimtmečius susikaupusiu purvo sluoksniu arba baigia visiškai sugriūti. Daugelyje murzinų langų bei balkonų sukabinti įvairiausi skudurai, prišnerkšti namų vidiniai kiemai (beveik visi Odesos senamiesčio namai turi vidinius kiemus). Gausu mieste ir elgetaujančių pensininkų, kurie ne tik prašo išmaldos, bet ir miega kokiame skersgatvyje tiesiog po atviru dangumi.

Plagiatorių miestas

Centrinė senamiesčio dalis visiškai kitokia. Čia jau galima rasti restauruotų šimtamečių namų, spindinčių buvusiu grožiu. Juose įsikūrę viešbučiai, kavinės, barai, restoranai, parduotuvės. Beje, mėgstančioms apsipirkti moterims Odesa - tikras rojus. Valiutos keitykloje, kurių rasit vos ne prie kiekvieno kampo, vieną dolerį pakeis į keturis grivnus. Tai beveik tiek pat kiek ir mūsų litų, todėl nebus sunku suskaičiuoti, kad Odesoje beveik viskas pigiau nei Lietuvoje. Tačiau kokioje nors firminėje, pvz. "Gucci", nusipirkęs drabužį negali būti tikras, kad tai originalas.
Pasak gyventojų, Odesa nuo seno garsėjo kaip profesionalių plagiatorių miestas. Vietiniai jūreiviai parsiveždavo iš užsienio įvairių importinių prekių, kurias tuoj pat nelegaliuose pogrindžio fabrikėliuose nuplagijavus, prasidėdavo masinė gamyba ir prekyba. Todėl dar Tarybų Sąjungos laikais odesiečiai puikavosi deficitiniais džinsais, "kedais", megztiniais ir t.t.

Jūreivių žmonos

Vaikštinėdamas po miestą, negali nepastebėti prabangių mašinų, kurias vairuoja moterys - gražios, dėvinčios brangius ir stilingus rūbus, batelius, aksesuarus. Tačiau visą šią prabangą joms dovanojo po jūras plaukiojantys vyrai. Odesoje reta kuri moteris dirba, o moterų vadovių beveik nėra. Odesiečiams labiau priimtina, kai moteris rūpinasi namais, vaikais ir po ilgų plaukiojimų namo grįžusiu vyru. O kol vyrai jūroje, jų žmonos lanko parduotuves, barus, kosmetologes, darosi manikiūrą, kaitinasi pliaže arba plepa telefonu.
Vasaros pabaigoje vietinis telefono ryšio tiekėjas pabrangino savo paslaugas ir nemokamas paliko tik 15 val. per mėnesį. Moteris tai labai papiktino, nes daugelis laikosi tokio principo: "nepakalbėjai per dieną nors valandą telefonu - diena pražuvo".

Yra privatus pliažas

Odesoje gausu turistų, ypač olandų ir vokiečių. Čia jiems siūloma įvairiausių pramogų: nuo teatrų ir muziejų lankymo iki gulėjimo privačiame pliaže. Beje, Odesoje yra du paplūdimiai. Viename labiau mėgsta lankytis vietiniai gyventojai. Čia įsikūręs ir privatus pliažas, vienam žmogui kainuojantis 4 Lt, už kuriuos gali kaitintis nors ir visą dieną. Šiame paplūdimyje kasdien valomas smėlis, renkamos šiukšlės, o primokėję šešis litus galėsite naudotis šezlongu.
Kitame miesto gale, kuriame gausu poilsio namų, sanatorijų ir viešbučių, esantį pliažą mieliau renkasi turistai. Pastarasis truputėlį panašus į mūsiškę Palangą su žymiąja Basanavičiaus gatve, tik čia ji vadinasi Prancūzų bulvaru ir tęsiasi išilgai Arkadijos paplūdimio, kuriame daug barų bei įvairiausių atrakcionų.
Vakarais Arakadijoje įsikūrusiuose klubuose vyksta įvairūs vakarėliai, diskotekos, žymiausių Rusijos žvaigždžių koncertai. Mūsiškius naktinius klubus odesietiški lenkia įspūdinga architektūra ir dizainu, tačiau grojama muzika tokia pat kaip ir pas mus. Kai kuriuose baruose ar klubuose dar galima paklausyti ir džiazo, tačiau mėgstantiems alternatyvesnę muziką Odesa neturi ką pasiūlyti.

Jaunavedžių skveras

Dar viena turistų bei miesto gyventojų mėgstama vieta - miesto centre esanti pėsčiųjų gatvė Deribasovkaja. Čia taip pat gausu barų ir kavinių, greta esančiame skverelyje pardavinėjamos matrioškos bei kitokie nacionaliniai dirbiniai. Čia pat ant suoliuko sėdi žymusis Utiosovas, o greta - senoviška telefono būdelė, kurioje, pakėlus ragelį, pasigirsta Utiosovo dainos. Deribasovskojoj stovi ir žymioji kėdė iš Ilfo ir Petrovo "Dvylikos kėdžių". Kalbama, kad ant jos pasėdėjusiam žmogui seksis finansiniai reikalai.
Einant gatve tolyn, iš visų pusių tave apsupa siūlytojai nusifotografuoti su įspūdingomis papūgomis, mažais krokodiliukais bei kitokiais egzotiškais gyvūnais. Viduryje gatvės, prie kiosko, guli kaimenė šunų - čia kažkada buvo dešros parduotuvė, tad pastarieji čia vis dar lankosi iš įpratimo. Visoje gatvėje šaligatvius nusėdę išmaldos prašantys arba grojimu bei dainomis bandantys užsidirbti pensininkai.
Kiek tolėliau minėtos gatvės matosi Odesos muzikinis teatras. Greta teatro yra įsikūręs "Dvorec toržestvenych sobytij", todėl savaitgaliais čia suvažiuoja daugybė jaunavedžių, o teatro skveras pabąla nuo nuotakų, besifotografuojančių su savo išrinktaisiais įvairiausiomis pozomis, suknelių.

Ukrainietiškos eilės

Prieš išvykstant į Odesą ne kartą teko girdėti bauginančius gandus apie siaubingą šio kurorto kriminogeninę padėtį. Tačiau šie gandai visiškai nepasitvirtino, ten netgi ramiau ir saugiau nei Palangoje. Per dešimt dienų neteko matyti nė vienų muštynių. Netgi diskotekoje vaikinai merginas "kabina" ne šiurkščiai užkabinėdami, o nusiųsdami joms gėlių. Tada ir merginoms nepatogu atsakyti ir tenka prieit susipažinti.
Vienintelis dalykas, apsunkinantis Odesos svečių atostogas, - iškabos ukrainiečių kalba. Nors ukrainietiškai Odesoje visiškai nekalbama, o mieste gausu turistų, tačiau, pavyzdžiui, traukinių stotyje nerasite nė vienos iškabos rusų ar anglų kalba. Po stotį vaikštinėjančių pareigūnų paklausus, kur būtų galima nusipirkti bilietą, nurodoma kuri nors iš maždaug dvidešimties kasų. Prie nurodytos kasos lauki savo eilės mažiausiai 20 min., o kai stovi pirmas prie langelio, tau pasako, kad dabar pietų pertrauka arba nurodo kitą kasą. Prie kitos kasos vėl tas pats, tad kol nusiperki bilietus, tenka kelias valandas pastovėti keliose eilėse. Beje, tiek viešbučiai, tiek bilietai bet kokiu transportu užsieniečiams kainuoja daug brangiau, ir visai nesvarbu, kad rusiškai kalbi be priekaištų - kasoje visada paprašo parodyti pasą.