Už partizanų vado paminklo išniekinimą Rusijos interesais trims užsieniečiams skirta kalėjimo bausmė

Kaip paskelbė teisėja Daina Dyburienė, teismas Nikolajui Silinui skyrė galutinę subendrintą trejų metų kalėjimo bausmę, Antonui Patrakovui – ketverius metus, o Konstantinui Venkovui – pustrečių metų laisvės atėmimo.

Jie pripažinti kaltais dėl visų inkriminuotų veikų – padėjimo kitai valstybei veikti prieš Lietuvą, turto sunaikinimo ar sugadinimo ir kapo ar kitos viešosios pagarbos vietos išniekinimo.

Teismui įskaičius jų sulaikyme, suėmime ir pagal Europos arešto orderį išbūtą laiką nuo praėjusių metų spalio ir lapkričio, realiai jie turės atlikti apie 14 mėnesių trumpesnes laisvės atėmimo bausmes negu įvardytos.

A. Patrakovui teismas skyrė prokuroro pasiūlytą bausmę, N. Silinui ir K. Venkovui – pusmečiu švelnesnį įkalinimą, negu prašė valstybinis kaltintojas.

Tokį sprendimą teismas priėmė konstatavęs, kad bendrininkai N. Silinas ir A. Patrakovas vandališkais veiksmais prieš A. Ramanausko-Vanago paminklą, o K. Venkovas – surinkdamas informaciją apie šią ir kitas viešo pagerbimo vietas, padėjo Rusijos karinės žvalgybos tarnybos GRU interesais veikusiems asmenims veikti prieš Lietuvą.

Taip, anot teismo pranešimo, asmenys „kėlė grėsmę Lietuvos valstybės nacionalinio saugumo interesams – konstitucinei santvarkai, suverenitetui, teritorijos vientisumui, gynybos ir ekonomikos galiai“.

Nors visi trys kaltinamieji neigė talkinę Rusijos GRU, teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kaltinamieji suvokė savo veiksmais padedantys kitai valstybei veikti prieš Lietuvą ir to siekė.

N. Silino atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas laikė jo prisipažinimą ir gailėjimąsi dėl paminklo išniekinimo. Kitų kaltinamųjų atžvilgiu lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė, o visų trijų atsakomybę sunkino tai, kad jie veikė bendrininkaudami.

Teismas taip pat nustatė A. Patrakovui sunkesnę bendrininkavimo formą – veikimą su pagrindiniais nusikaltimų organizatoriais, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas.

„Bylos duomenys patvirtino, kad asmenys, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra atskiras, veikė kaip nusikalstamos veikos organizatoriai, jie planavo nusikalstamas veikas, paskirstė užduotis ir prižiūrėjo jų vykdymą“, – nuosprendį aiškino D. Dyburienė.

„Buvo įtrauktas A. Patrakovas, kuriam būdavo perduodami konkretūs nurodymai, taip pat susijęs su paminklo išniekinimu, taip pat kiti asmenys, atsakingi už vykdytojų paiešką“, – pažymėjo teisėja.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka.

Kaip skelbė BNS, Merkinėje, Varėnos rajone, stovintis paminklas A. Ramanauskui-Vanagui raudonais dažais buvo aplietas 2024-ųjų sausį.

Paminklo išniekinimu vykdant Rusijos GRU nurodymus apkaltinti 2005-aisiais gimęs K. Venkovas, 1982-aisiais gimęs N. Silinas ir 1987-aisiais gimęs A. Patrakovas. Šis yra rusas, kiti du pripažintieji kaltais turi dvigubas Estijos ir Rusijos pilietybes.

Prokuroras: pagal „Pabaltijo demontažo“ planą Lietuvoje taikytasi į devynis paminklus

Teisėsauga jau skelbė, kad minėti trys kaltinamieji panašias nusikalstamas veikas atliko trijose Baltijos valstybėse.

Prokuroras Egidijus Palaima paskelbus nuosprendį žurnalistams sakė, jog Rusijos žvalgyba parengė sąrašą paminklų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, tuomet per „Telegram“ programėlę ieškojo išpuolių vykdytojų ir skirstė užduotis.

„Pati schema buvo tokia, kad grupė asmenų, kurių atžvilgiu tyrimas išskirtas, šiuo atveju parengė planą dėl „Pabaltijo demontažo“, kuriame buvo numatytas Latvijoje, Estijoje ir Lietuvoje paminklų niekinimas. Tam buvo pasitelkti asmenys, šiuo atveju – sutikslinti duomenis, koordinates tų paminklų, ir po to pasitelkti asmenys tų paminklų išniekinimui“, – sakė prokuroras.

Jo duomenimis, į planą buvo įtraukta po kelis paminklus iš kiekvienos Baltijos valstybės ir daugiausia išpuolių įvykdyta Estijoje. Apie Latvijoje išniekintus paminklus E. Palaima sakė neturintis duomenų.

„Estijoje – keturi, Lietuvoje – devyni, Latvijoje gal kažkur apie keturi penki (paminklai įtraukti į planą – BNS). Tai šiuo atveju Estijoje visi buvo įvykdyti, Lietuvoje – vienas“, – nurodė prokuroras.

Pasak E. Palaimos, kaltinamuosius skatino veikti siūlytas uždarbis. Teisėsauga nustatė, kad K. Venkovas gavo 1 tūkst. eurų, o N. Silinas atlygio gauti nespėjo, nes buvo sulaikytas.

„Tai yra sunki materialinė padėtis ir reikėjo tiesiog užsidirbti. (...) Apie pažiūras kalbos nebuvo, neišreikštos buvo pažiūros, sakykim, kad tai būtų specialiai nukreipta prieš Lietuvos Respubliką“, – teigė prokuroras.

Kaltinamieji nuosprendį žada skųsti, neigia bendradarbiavimą su Rusija

A. Patrakovas paskelbus nuosprendį žurnalistams tvirtino jį skųsiantis, nes „priimtas neteisingas sprendimas“.

„Nėra jokios įrodymų bazės tam, kuo jie pagrindė šį kaltinimą. (...) Manęs čia nebuvo, mane atvežė po ekstradicijos. Aš apskritai nė karto nebuvau Lietuvoje kaip tokioje. Ir Latvijoje taip pat. O išeina, kad mane apkaltino tuo, ko nepadariau“, – tvirtino vyras.

Jis sakė nežinojęs, kad vykdo Rusijos specialiųjų tarnybų nurodymus.

„Apskritai nėra jokių įrodymų, kad ten kažkaip dalyvauja kita šalis. Tiesiog tai, kad ten medžiaga buvo rusų kalba, bet aš tik rusiškai ir bendrauju. Su manimi bendravo rusiškai, štai ir viskas“, – teigė pagrindinis paminklo išniekinimo vykdytojas.

Iš dalies kaltę pripažinęs N. Silinas sakė, kad „čia dar ne paskutinis teismas“, ir plačiau nuosprendžio žurnalistams nekomentavo.

Tuo metu K. Venkovas žiniasklaidai teigė esantis šokiruotas teismo sprendimu. Jauniausias iš kaltinamųjų laikėsi anksčiau išsakytos versijos, kad fotografavo paminklus turistiniais tikslais, draugo iš Rusijos paprašytas.

Vis tik jis žurnalistams pripažino telefone turėjęs per „Telegram“ atsiųstą failą pavadinimu „Pabaltijo demontažas“, kuriame buvo minimas paminklų apipylimas.

„Vienintelė vieta, kur parašyta, po to man estai rodė, apie paminklų apipylimą, ten nedidelės eilutės. Tai yra, man (svarbu – BNS) buvo paminklo aprašymas, koordinatės“, – tvirtino K. Venkovas.

„Kokius keturis paminklus, turbūt (nufotografavau – BNS). Nesuprantu, jei kažkas kitas apipylė kitą paminklą, kurį aš fotografavau, mane taip pat atskirai teistų? Taip pat su žmonėmis, kurių nepažįstu? Koks ryšys tarp mūsų? Per nenustatytus asmenis. O kas jie – man net nesako“, – teisinosi jaunas vyras.

Merkinės miesto muziejus byloje buvo pateikęs 5 tūkst. eurų civilinį ieškinį. Jį teismas tenkino iš dalies, iš kaltinamųjų solidariai priteisęs 1,5 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimo, nes muziejus neįrodė turtinės žalos.

A. Ramanauskas-Vanagas buvo mokytojas, sovietams okupavus Lietuvą 1945 metais įsijungęs į partizaninę kovą už Lietuvos nepriklausomybę ir tapęs vienu iškiliausių partizanų vadų.

1952–1953 metais jis pasitraukė iš aktyvios ginkluotos kovos ir su šeima slapstėsi iki 1956 metų, kai buvo sulaikytas, o 1957 metais po žiaurių kankinimų Vilniuje sušaudytas.