Pomėgiai
Industrinis turizmas nėra vien veikiančių fabrikų ir gamyklų lankymas, siekiant susidaryti vaizdą apie šalies pramonės ir visos ekonomikos funkcionavimą... Marginaliam jaunimui šis posakis reiškia visai ką kita - galimybę atsidurti nuošaliau nuo miesto gyvenimo tempo ir pačiam prisiliesti prie istorijos.
18-metis klaipėdietis Ilja pasakoja industriniu turizmu užsiėmęs pats šito nežinodamas. "Paprasčiausiai neturėjau ką veikti ir buvo įdomu, - apie savarankiškas ekskursijas į nebenaudojamus statinius sako jis. - Tai ne visai standartinis laisvalaikio leidimo būdas, lyginant su įprastomis jaunimo susibūrimo vietomis ar pasisėdėjimais baruose.
Pasakodamas apie naują pomėgį bičiuliams, radau bendraminčių, su kuriais vaikštinėjome po vietas, kadaise turėjusias strateginės ar kitokios reikšmės žmonių gyvenime. Įdomius užkaborius, konstrukcijas ir pan. fotografavome. O sykį internete radau panašios tematikos tinklalapį, kuriame buvo sudėtos ir apleistų vietų nuotraukos."
Lankytis apleistuose objektuose pamėgę žmonės, daugiausia jauni, išsilavinę ir ieškantys netipiško laisvalaikio su rizikos "cinkeliu", save vadina "miesto tyrinėtojais" (angl. urban explorers).
Jų tinklas aprėpia visą postindustrinį pasaulį. Be abejo, apčiuopiamos istorijos tyrinėtojų mekos yra didmiesčiai. Bėgant laikui, gamyklos, kaip ir įranga, moraliai sensta, ligoninės nebeatitinka gyventojų gausos ir poreikių, viešbučiai, keičiantis traukos taškams, atsiduria tolėliau nuo pagrindinių miesto svečių judėjimo arterijų ir nutraukia veiklą, senas kapines lanko kasmet vis mažiau žmonių... Šitaip atsiranda apleistų pastatų ir net rajonų.
Kai kuriuose statiniuose išlieka net apyvokos reikmenų, dekoro elementų. Tačiau daugelis tyrinėtojų laikosi nerašytos taisyklės - žiūrėk, fotografuok, bet nieko neimk.
Aišku, uostamiestyje tokios įvairovės nerasi. Keletas apleistų objektų yra kone pačiame miesto centre. O buvusio "Trinyčių" fabriko teritorijoje esančios konstrukcijos, geležinkelio tiltas per Danę, dar kelios vietos, kurių pašnekovas nenorėjo atskleisti - visa tai vaikščiota išvaikščiota.
"Lietuvoje industriniu turizmu daugiausia domisi tie, kurie mėgsta "industrial" kultūrą, - aiškina vaikinas. - Apleisti statiniai - tai dalis industrializacijos. Kadaise tai buvo reikalinga žmonėms, o dabar - nebe. Manau, kiekvienas, kuris domisi istorija, jaučia šiokią tokią praeities trauką, tuo lengvai gali susižavėti."
Industrijos liekanų romantika - gražu, bet ne visada legalu... "Neretai būna, kad iš esmės tu įsiverži į privačią teritoriją, kuri kam nors priklauso ir yra saugoma. Gali pagauti sargas, o susitikimas su toje vietoje įsikūrusiais benamiais gali būti dar labiau nemalonus", - šypsosi pašnekovas.
Nepageidaujami susitikimai - tik vienas iš tokio pomėgio nemalonių aspektų. Geležies konstrukcijos, kuriomis laipiojama, gali būti surūdijusios, statiniuose yra kanalizacijos šulinių, tad savarankiškos ekskursijos gali kelti pavojų gyvybei. Tačiau entuziastų tai neatbaido.
Dominykas ŠALČIUS
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą